Aplinkos būklės analitikos centras (ABAC) tikina, kad tarša Lietuvoje matuojama lygiai taip pat, kaip kitose Europos šalyse. Galima grėsmė gyventojams nustatoma pasitelkiant visuotinai pripažintus metodus, kurių rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus.

Tarša matuojama visą parą

ABAC Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad tai, kokiais metodais ir kokius teršalus tirti, įpareigoja Europoje ir Lietuvoje galiojantys teisės aktai. Jų koncentracijos vertinamos pagal žmonių sveikatos apsaugos nustatytas normas. Tokiais pačiais principais vykdomi oro užterštumo stebėjimai visoje Europoje.

„Oro kokybė Vilniuje ir kituose šalies miestuose tiriama oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse, naudojant automatinius teršalų koncentracijų matavimo analizatorius. Nepertraukiamai (24/7) 14-oje OKT stočių, veikiančių 5 didžiuosiuose miestuose ir 4 pramonės centruose. Valstybinio oro monitoringo tinkle naudojami teršalų tyrimo analizatoriai ir metodai atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tyrimų tinklas nuolat prižiūrimas, atliekamos analizatorių patikros ir kalibravimas, palyginamieji matavimai, todėl matavimai yra tikslūs", – paaiškino V. Bimbaitė.

Vilma Bimbaitė

Ji pridūrė, kad mieste oro užterštumas labai varijuoja ir priklauso nuo to, kokie oro taršos šaltiniai, koks jų tuo metu daromas poveikis yra tam tikroje teritorijoje. Pavyzdžiui, Vilniuje prie intensyvaus eismo Kareivių g. esančioje OKT stotyje teršalų koncentracijos dažniausiai bus žymiai didesnės, nei išmatuotos Lazdynų OKT stotyje, esančioje toliau nuo gatvių ir kitų taršos šaltinių.

Aplinkotaršos, aplinkos užterštumo tyrimų įmonės „Ekomodelis" direktorius Gintaras Ulevičius aiškino, kad norint išmatuoti oro užterštumą konkrečioje miesto vietoje, pasitelkiami ne tik stotelių duomenys:

„Viso miesto oro užterštumas nustatomas pagal matavimo stoteles. Jis yra skaičiuojamas ne tik pagal stotelių duomenis. Yra moderavimo programos, į kurias suvedami duomenys, o jos paskaičiuoja taršą. Reikia žinoti, kad vedami užfiksuoti stotelių ir veikiančių įmonių taršos šaltinių duomenys. Jeigu pranešama, kad ore padidėjęs kietųjų dalelių užterštumas, tai yra tik tų stotelių duomenys, kurios nematuoja viso miesto. Kalbama tik apie matavimus esamuoju metu ir skelbiami duomenys iš ten, kur vykdomas matavimas. Tai reiškia, kad jeigu viename rajone kietųjų dalelių – per daug, kitame nebūtinai taip bus".

Ore ieškoma tik tam tikrų teršalų

Dabartinė Lietuvoje taikoma oro tyrimų metodika duoda labai ribotus rezultatus, kurie gali keistis, priklausomai nuo oro sąlygų bei kitų rodiklių. Taip pat sistema suteikia galimybę ore ieškoti tik tam tikrų teršalų, o kitų gali net neaptikti.

Pasak V. Bimbaitės, matuojama kietųjų dalelių, azoto oksidų, sieros dioksido, anglies monoksido, ozono, benzeno koncentracija. Sunkiųjų metalų – švino, kadmio, nikelio, arseno ir policiklinių aromatinių angliavandenilių – benzo(a)pireno, benzo(a)antraceno, benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, dibenzo(a,h)antraceno, indeno pireno – koncentracija nustatoma automatiniu prietaisu imant oro mėginius didžiųjų miestų OKT stotyse ir vėliau juos analizuojant Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijoje.

G. Ulevičius pabrėžė, kad tiriant oro užterštumą, pavyzdžiai imami viename taške. Tai reiškia, negalima pasakyti, koks užterštumas yra tam tikru atstumu aplink tą tašką. Pavyzdžiui, ore tiriant kietųjų dalelių koncentraciją, išsirenkamas taškas, kuris negali būti arčiau, negu 25 metrai nuo kelio.

„Turime patvirtintą medžiagų sąrašą, kurias galime aptikti ore. Kiekvienas oro teršalas turi savo matavimo metodą. Visos laboratorijos, turinčios matavimo licencijas, tiria konkrečių medžiagų buvimą arba kiekį ir nėra skirtos ieškoti nenurodytų medžiagų. Jeigu reikia ištirti dulkių ar anglies monoksido kiekį, jų ir ieškome, tuo pat metu netiriame amoniako lygio ore. Vienų medžiagų tyrimui gali trukdyti kitos medžiagos, tad taikomi skirtingi metodai", – į klausimą, kokių medžiagų ieškoma ore, atsakė „Ekomodelis" direktorius.

Oro taršą matuoja automobiliai

Aplinkos oro užterštumas yra didžiausią poveikį žmogaus sveikatai turintis aplinkos veiksnys. Todėl turėdamas informacijos apie teršalų koncentracijas, ABAC gali informuoti, perspėti visuomenę, priimti sprendimus kaip valdyti ir gerinti oro kokybę miestuose, taip pat vertinti ar pasirinktos oro taršos mažinimo priemonės yra veiksmingos. Nuolatiniai oro užterštumo stebėjimai leidžia spręsti apie oro kokybę skirtingose miestų vietose, atskleidžia oro užterštumo problemas, taršos šaltinius, kurie turi daugiausia įtakos oro užterštumui.

Lietuvos gyventojams vis dar sudėtinga rasti suprantamos informacijos apie oro užterštumą konkrečioje vietoje. Kaip teigia DPD komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila, vienas iš daugiausiai aplinką teršiančių sektorių – transporto – yra atsakingas už 25 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Krovininis transportas sudaro iki 30 proc. visos CO2 emisijos miestuose. Tyrimai rodo, kad šie teršalai trumpina vidutinę žmonių gyvenimo trukmę 15 mėnesių, kai jie gyvena miestuose su daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Remdamasi užsienio šalių pavyzdžiu, įmonė Lietuvoje pristatė naujovę – oro užterštumą matuos įtaisai, esantys ant kurjerių automobilių. Pastarieji per dieną važinėja įvairiais maršrutais, kuriuose bus nustatoma tarša, o apibendrinti duomenys – pateikiami visuomenei suprantamu būdu.

Tomas Vaišvila

„Žinoti, kurios, konkrečiai, miestų vietos yra labiau užterštos svarbu todėl, kad galima būtų imtis tam tikrų priemonių bent jau ten, kur problematika yra didžiausia. Pavyzdžiui, Vilniuje yra vos keletas stacionarių matuoklių, kurių duomenų matavimo kokybė labai gali skirtis dėl oro drėgmės, vėjo krypties ir temperatūros konkrečiai toje vietoje, kur jis sumontuotas, o 40 DPD elektromobilių su įrengtais mobiliais oro kokybės matavimo sensoriais per dieną skersai išilgai pravažiuoja visas savo maršruto vietas ir taršą matuoja visą dieną", – sakė T. Vaišvila.

Trūksta informacijos gyventojams

Aplinkos oro monitoringo duomenimis, daugiausia įtakos oro užterštumui šalyje turi vietiniai taršos šaltiniai – transportas, kuro deginimas pramonėje ir namų ūkiuose, pramonės ir statybų procesų metu keliama tarša. Be to, dalį kasmet fiksuojamų oro užterštumo padidėjimo epizodų lemia ir tarpvalstybinė oro teršalų pernaša iš kitų šalių.

Specialistai tvirtina, kad patys gyventojai retai kada nori išsiaiškinti oro kokybę savo aplinkoje, pavyzdžiui, arti namų. Dažniau šiuo klausimu domisi didelės įmonės, siekiančios sumažinti taršą. Tiesa, vienkartiniai tyrimai neduoda ilgalaikių rezultatų.

„Dažniausiai užsiimame pramoninės taršos tyrimais, tarkime, tarša iš kaminų. Retai kada matuojame tiesiog aplinkos taršą, tačiau galime tai padaryti. Tarkime, tiriame nuosavo namo kiemo vidutinį dulkėtumą. Imame mėginį 8 valandas ir jį ištyrę galime pasakyti, kad toje vietoje, pagal esamas meteorologines sąlygas, vyraujančius vėjus, vidutinė koncentracija yra būtent tokia. Reikia atsiminti, kad tyrimo rezultatai parodo konkretaus laikotarpio vidutinį užterštumą, neaišku, koks jis būtų esant kitokioms sąlygoms, pavyzdžiui, kitą dieną ar savaitę", – sakė G. Ulevičius.

DPD atstovas įsitikinęs, kad Lietuvos gyventojai per mažai informuojami apie oro užterštumą. Epizodiškai informacija apie kietąsias detales pasirodo ir žiniasklaidoje, tačiau nuolatinio, lengvai prieinamo ir, svarbiausia, kiekvienam gyventojui suprantamo informavimo akivaizdžiai trūksta. Kartais gauname informacija apie taršą, bet ji nebūtinai yra suprantama ir neaišku, kaip elgtis: ar užsidaryti namuose, ar konkrečiame rajone tą dieną, tą savaitę, apskritai reikėtų vengti kelionių pėsčiomis, dviračiais?

„Išsamus viso konkretaus rajono oro kokybės matavimas galėtų nulemti labai konkrečius ir tikslingus savivaldybės ar JUDU sprendimus bent jau problematiškiausiose vietose dėl transporto organizavimo, ribojimo, apželdinimo ir panašiai. Vis daugiau didmiesčių savivaldybių įveda apribojimus dyzeliniam transportui įvažiuoti į miestų senamiesčius, taršai vis mažiau tolerantiški tampa ir gyventojai bei valstybinės institucijos. Dėl to reikia didinti matavimo apimtis, bandyti matavimo alternatyvas ar padaryti šią informaciją kur kas labiau prieinamą tiek gyventojams, tiek valstybinėms institucijoms", – siūlo T. Vaišvila.

Pernai rudenį į Vilniaus gatves išvažiavo 60 DPD elektromobilių, papildomai buvo įrengtos 60 įkrovimo stotelių. Skaičiuojama, kad vienas kurjerio elektromobilis per metus neišmeta 4,5 tonų CO2 emisijos. Vien toks pokytis kasmet išmetamą anglies dioksido kiekį sumažina 270 tonų.

„Šiemet žengiame naujus žingsnius ir ant 40 elektromobilių sumontavome oro kokybės matuoklius, artimiausioje ateityje įrengsime dar 6 stacionarius, o informacija dalinsimės su visuomene mobilioje programėlėje ir interneto naršyklėse. O sudėtingus duomenis, jei sulauksime susidomėjimo, pateiksime mokslininkams, miesto savivaldai ir verslo atstovams", – apie inovaciją pasakojo T. Vaišvila.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją