Kasmetinė aplinkos katastrofa
Kad ir kaip būtų gaila, Šv. Kalėdos šiuo metu laikomos ne tik pačia gražiausia metų švente, tačiau ir didžiausia pasaulyje kasmetine aplinkos katastrofa, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Šv. Kalėdos yra virtusios ir nesaikingo vartojimo sinonimu. Žmonės perka ne tik daugiau dovanų, bet ir pakavimo priemonių, dekoracijų, maisto. Svarbu užduoti sau klausimą, ar tikrai visko tiek reikia, nes didžioji dalis paskui iškeliauja į šiukšlinę“, – sako atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė.
Pasak jos, šventinio laikotarpio konteinerių turinys skiriasi nuo kito metų laiko. Juose randama daug vyniojamojo popieriaus, įvairiausių žaislų pakuočių, folijos, dekoracijų, netgi nepatikusių dovanų, o vėliau – ir eglių šakų, jų papuošimų. Per šį laikotarpį surenkama daugiau nei 6 tūkst. tonų pakuočių atliekų, tokio kiekio net ir Grinčas su savo pajėgumais neišneštų.
Taip pat šiuo laiku ryškėja dar viena skaudi problema – maisto švaistymas. Buitinių atliekų konteineriuose randami kruopščiai ruošti patiekalai ar net neišpakuoti produktai. Tai tik dar kartą įrodo, kaip svarbu suplanuoti pirkinius šventėms.
Stop impulsyviam pirkimui
Žmonės edukuojami pasirūpinti dovanomis iš anksto, neatidėlioti. Tačiau praktika skiriasi nuo teorijos ir kuo labiau artėja šventės, tuo daugiau žmonių plūsta į parduotuves. Artėjant „paskutinei minutei“, dovanos perkamos impulsyviai, neapgalvotai, nežinant, ar dovanojamam patiks ir bus naudinga.
Tvaraus gyvenimo būdo entuziastė Inga Labutytė-Atkočaitienė dalijasi, kad ir pačiai reikia įjungti valią, nes dovanas ji mėgsta dovanoti visiems.
„Svarbu save stabdyti, nes užsisuka toks ratas: žmonėms šventinė nuotaika, atsipalaidavimas, o prekybininkai jaučia, kad gali daugiau parduoti, tad visaip vilioja. Savo šeimoje taip pat pastebime tendenciją, kad kiekvienais metais dovanų kiekiai auga, todėl nuolat primename vieni kitiems, kad jau mažinkime, dovanokime šeimai bendrą krepšelį“, – dalijasi moteris.
R. Viskauskienė sako, kad geriausias patarimas – tai susitvarkyti prieš šventes, tada gali paaiškėti, kad yra likusių nepanaudotų, paslėptų dovanų iš pernai metų.
„Taip pat turimų dekoracijų inventorizacija padės susilaikyti nuo naujų pirkinių. Yra daugybė žaislų, girliandų, kurias galima naudoti iš metų į metus, jų nebūtina pirkti naujų. Taip kuriamos tradicijos, atsiminimai ir tie papuošimai tampa šeimos istorijų dalimi“, – dalijasi ji.
Specialistė taip pat pataria, kad jei peržiūrėjus dekoracijas randamos neveikiančios lemputės, jų negalima išmesti bet kur. Tiek elektroninės girliandos, tiek nebeveikiantys elektroniniai žaislai turi būti surenkami ir pristatomi į didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikšteles. Čia jų gyvavimo kelias nesibaigia, jie yra perdirbami – nuo elektroninių žaislų atskiriamos baterijos ir akumuliatoriai, o kitos medžiagos panaudojamos kaip antrinė žaliava naujiems gaminiams.
Vis tik jei nuo impulsyvių pirkinių susilaikyti nepavyks, o per šventes ir pas jus prisirinks gerokai daugiau įvairių šiukšlių, svarbu jas rūšiuoti teisingai. R. Viskauskienė primena, kad buitines atliekas reikėtų mesti maišeliuose, kad jos neprišaltų prie konteinerių sienelių. Prieš išmetant stiklines pakuotes nebūtina jų išplauti, tačiau svarbu išpilti skysčius. Taip pat skysčius reikėtų išpilti ir iš plastikinių pakuočių, rekomenduojama išskalauti indus, kuriuose buvo riebalų, užsukti išmetamus butelius. Prieš išmetant dėžutes į popieriaus konteinerį, svarbu jas išlankstyti, kad konteineryje jos užimtų mažiau vietos.
Lengvai įgyvendinamos idėjos
I. Labutytė-Atkočaitienė pasakoja, kad dovanų rinkimas tampa kur kas lengvesnis, jei tinkamai pasiruoši.
„Kiekvienais metais turiu sąrašą žmonių ir apgalvoju potencialias dovanas. Nors staigmeną smagu gauti, tačiau kartais geriau paklausti, gal yra kažkas, ko žmogui reikia. Pavyzdžiui, jei tuo metu draugas įsirenginėja namus, gal trūksta kokios netikėtos detalės, kuri bus naudinga ir nereikės sukti galvos, kur ją dėti“, – pasakoja ji.
Pasak tvaraus gyvenimo būdo entuziastės, atsakingai rinkti dovanas labai paveikė istorija, kai pernai metais po Šv. Kalėdų vienoje mainų grupėje socialiniuose tinkluose buvo pasidalinta kvietimu įkelti gautų dovanų nuotraukas, kurios nebus naudojamos. Ir tas įrašas per kelias dienas sulaukė daugiau nei 400 komentarų.
„Mano šeimoje, kai dar buvau maža, buvo tradicija dovanoti rankų darbo dovanas. Kuo labiau suaugi, tuo sunkiau tą tradiciją išlaikyti, bet vis tiek stengiuosi taip daryti iki šiol. Bent patiems artimiausiems dovanas gaminu rankomis, siuvinėju ant jau turimų drabužių. Darbo kolektyvui, kaimynams iškepu imbierinių sausainių. Kitas dovanas pakuoju tvariai, panaudodama perdirbtą rudą popierių, senus žurnalus, jas perrišu raudonu lininiu kaspinu ir padekoruoju miške rastu kankorėžiu. Taip pat saugau ir iš kitų gautus šventinius krepšelius nuo dovanų, kuriuos be problemų galima dar kartą panaudoti“, – patarimais dalijasi I. Labutytė-Atkočaitienė.
Pasak jos, šiuo laikotarpiu išryškėja ir amžinas ginčas, kas geriau – dirbtinė, ar tikra eglutė: „Galima ieškoti iš dviejų blogybių geresnės, bet dirbtinių eglučių tarša yra didelė, jos neperdirbamos, o tikram medžiui užaugti reikia bent dešimt metų. Mes namuose turime alternatyvą – lininę eglutę, ant kurios sukabiname žaisliukus, o pašlaksčius kėnių eteriniu aliejumi kvapas primena tikrą.“
