Lietuvoje pagreitį įgaunantis elektromobilumas lūžio momentą pasieks dešimtmečio viduryje, tuomet elektra varomas transporto priemones įsigyti bus lengviau, prognozuoja kai kurie rinkos dalyviai. Tačiau infrastruktūros reglamentavime jie mato spragų ir ragina spręsti senų daugiabučių bėdas.

Aplinkos ministerijai sausį pasiūlius atnaujintą Statybos techninį reglamentą (STR), „Delfi“ pašnekovai įvertino ir šias iniciatyvas.

Laukiama „racionalių pastabų“

Ministerija šį mėnesį paskelbė, kad statant ir rekonstruojant naujus pastatus, jų parkavimo aikštelėse elektromobilių įkrovimo prieigų turės būti įrengta 20 proc. nuo bendrų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

Gyvenamuose pastatuose šalia penktadalio vietų elektromobiliams dar turės būti įrengiama elektros kabelių infrastruktūra, kad vėliau kiekvienoje automobilių stovėjimo vietoje būtų galima įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas.

Valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis“ e-mobilumo projekto vadovas Andrius Šeršniovas teigia, kad šie pasiūlymai vertintini priklausomai nuo to, apie kokio masto projektus kalbama.

„Reikėtų skirstyti į dvi dalis: gyvenamieji namai ir verslo. Tai gyvenamiesiems namams vertinu labai teigiamai iš tos pusės, kad reikia paruošti infrastruktūrą kabeliams. Nes šiandien kokia yra problematika, jeigu norime atsitiesti savo stotelę ir kabelis turi eiti per namo sieną, konstrukcijas, tai tam reikia gauti bendrijos susirinkimo sutikimą, gyventojų pritarimą. Jeigu yra gyventojų, kurie nepritaria, susiduri su iššūkiais“, – sakė A. Šeršniovas.

Kitoks paveikslas matyti tuomet, kai 20 proc. elektrifikacija yra taikoma verslo objekte esančioje aikštelėje, – jeigu aikštelė nedidelė, problemų nekyla.

„Bet dabar įsivaizduokime, kalbame apie „Akropolį“, kuris naujai statomas ir kuris turi 3 tūkst. parkavimo vietų. Ką tai reiškia? Kad turėtume turėti 600 taškų (...). Ar tai yra gerai? Iš vienos pusės sakyčiau: taip, gerai, nes infrastruktūra reikalinga. Ar tai yra tvaru? – Statome perteklinę infrastruktūrą, kurią, būkime sąžiningi, ne visi išnaudos, kitaip tariant, infrastruktūros stotelės rūdys, jų niekas nenaudos“, – sako ekspertas.

Transportas
Transportas
© Shutterstock nuotr.

Dar vienas momentas, pasak pašnekovo: pati įkrovimo infrastruktūra labai greitai evoliucionuoja ir pastatyta perteklinė įranga pasens.

„Kai ateis tas tikrasis poreikis, tai tokiu atveju mes tiesiog naudosimės įranga, kuri jau bus morališkai pasenusi. Aišku, nepamirškime apie kaštus. Kas tuos kaštus prisiims? Be to, stotelę pastatyti yra vienas dalykas, o antras dalykas ją operuoti, monetizuoti, jeigu teikiame įkrovimo paslaugą“, – sakė „Ignitis“ atstovas.

Išmaniąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą plėtojančios ir valdančios kompanijos „Inbalance“ (bendrovė „In Balance Grid“) vadovas Simonas Stankus komentuoja, kad ministerijos iniciatyvą vertina teigiamai. Pasak jo, ginče, kas turi būti pirmiau – ar elektromobiliai, kad atsirastų krovimo infrastruktūra, ar pastaroji, kad atsirastų automobiliai, – bendrovė palaiko antrąjį variantą.

„Mes stojame į infrastruktūros pusę – pirmiau stotelės. Tik matydami, kad stotelių yra daug, patogiose vietose ir prie jų nesiformuoja nekantrių vairuotojų eilės, gyventojai bus įtikinti ir drąsiai persės į elektromobilius be baimės, kad neturės kur pasikrauti“, – sako jis.

Tačiau, anot eksperto, yra ir iššūkių vystytojams, nekilnojamojo turto fondams, nes jie turės pasirūpinti, kad ta infrastruktūra jų pastatuose atsirastų.

„Todėl itin aktualu pasidaro įkrovimo infrastruktūros efektyvumas, programiniai sprendimai, tas pats galios ir suvartojimo optimizavimas, techninė priežiūra, administravimas“, – kalbėjo S. Stankus.

Įkrovimo stoteles įrengiančios „Solet Technics“ projektų vadovas Eimantas Eirošius mano, kad pakeitimai reglamente leistų padaryti įkrovimo tinklą tvarkingesnį.

„Labai geras dalykas. Jeigu 20 proc. bus numatyta elektromobilių vietų, tai bus tvarkingesnis tinklas ir elektromobilių naudotojai galės patogiai krautis ir dėl to paskatinti ir elektromobilių pardavimus“, – komentavo E. Eirošius.

Vis dėlto S. Stankus dabar tebegaliojančiame reglamente įžvelgė įpareigojimą statyti įkrovimo stoteles pakaitomis, o ne viename atskirame segmente.

„Būtent šis reglamentavimas keistas ir nelogiškas. Didėja kaštai, vien kabelių reikia beveik penkis kartus daugiau, palyginus su tuo, kad atvestume juos koncentruotai į keletą „kampų“ stovėjimo aikštelėje ir krovimo vietas – tiek pradžioje, tiek didinant jų skaičių ateityje – įrenginėtume ten“, – sakė S. Stankus.

Inbalance CEO Simonas Stankus
Inbalance CEO Simonas Stankus
© InBalance, V. Černiausko nuotr.

Anot jo, reikia galvoti ne vien apie kabelio metrus, bet ir apie tai, kad jį reikia pagaminti, transportuoti, tai yra, kyla papildomas tvarumo klausimas. Pasak jo, naujoje reglamento versijoje to, regis, neliko.

„Ignitis“ atstovaujantis A. Šeršniovas teigia supratęs, kad ir pirmoje versijoje tebuvo nustatyta savotiška „kvota“ be įpareigojimo montuoti stoteles pakaitomis.

„Ir prieš tai ten buvo pusiau pilka zona, kur nebuvo aiškiai iki galo aprašyta. Tai naujoje redakcijoje to tikrai nėra, kiek mačiau, paliekama laisvė šitoje vietoje. Manyčiau, iššūkis, su kuriuo mes susiduriame, tai elektromobilių prieigų pritaikymas visoms visuomenės grupėms, įskaitant ir neįgalius žmones – va čia man labiausiai trūksta aiškaus reguliavimo. Dabar labai aptakiai parašyta, ir toks neaiškumas šiek tiek trikdo“, – sakė jis.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, naujausi pakeitimai taip pat galiotų ir rekonstruojant gyvenamuosius bei negyvenamuosius pastatus, tokia pati tvarka veiktų atnaujinant pačias stovėjimo aikšteles.

Tiesa, penktadalio taisyklė galios tuo atveju, jei pastate ar jam priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje numatoma įrengti daugiau kaip 5 automobilių stovėjimo vietas.

Galiojantis STR nenumato būtinybės įrengti įkrovimo stotelių šalia gyvenamųjų namų, o negyvenamųjų pastatų parkavimo aikštelėms buvo numatyta kas penktoje stovėjimo vietoje nutiesti kabelį, jeigu aikštelės dydis sudaro daugiau kaip 10 vietų.

Aplinkos ministerija portalui „Delfi“ komentavo, kad suderintas projektas aplinkos ministrui bus pateiktas pasirašyti iki vasario 28 dienos.

„Gavus racionalių pastabų ir pasiūlymų, projektas bus tikslinamas. Aplinkos ministras norėjo ambicijos ir signalo rinkai, taip pat inspiruoti diskusiją, kuri galbūt padėtų rasti dar geresnių sprendimų“, – komentavo ministro patarėjas Marijus Gailius.

Siūlo sprendimą dėl daugiabučių

„Inbalance“ vadovas S. Stankus teigia, kad tarp pagrindinių iššūkių įrengiant stoteles šiuo metu yra galios trūkumas.

„Elektromobilių įkrovimui pastatams dažnai reikia rezervuoti papildomos galios ir už tai mokami galios rezervavimo/didinimo mokesčiai. Kartais paprastai pasididinti galią būna neįmanoma, nes laisvos galios toje vietoje jau išvis nebėra ir yra reikalingos tinklo ar elektros pastočių renovacijos, kurios gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų“, – komentavo jis.

Simonas Gentvilas
Simonas Gentvilas
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak S. Stankaus, elektros skirstymo tinklai nėra paruošti pakelti tokio krūvio, kurį sukels elektromobilių įkrovimas, nes jie tiesiog nebuvo tam sukurti.

„Miegamuosiuose, tankiai gyvenamuose rajonuose ši problema taip pat labai opi. Numatoma, jog 80-90 proc. EV (elektromobilių) parko įkrovimo vyks „karštuosiuose taškuose“ – namų bei darboviečių lokacijose, taip paaštrinant vartojimo tinklo minimumus bei maksimumus. Norint išlaikyti elektros tinklą stabilų, reikalingas pakankamas elektros sistemos lankstumas“, – sakė vadovas.

Anot jo, viena iš priemonių – pritaikyti elektros vartojimą taip, kad jis reaguotų į elektros tinklo procesus, taip suteikdamas pastarajam daugiau stabilumo ir lankstumo.

„Solet Technics“ atstovaujantis E. Eirošius teigė, kad elektromobilių savininkams kartais tenka ir konkuruoti dėl vietos įkrauti transporto priemonę. Pasak jo, prie didesnių naujų namų turėtų būti didinami elektros įvadai.

„Dėl infrastruktūros susiduriama su esamu galios didinimu, nes yra skaičiuota pastatams be elektromobilių (...) O dabar elektromobilių savininkai nori, kad jų krovimas vyktų sparčiai ir visi didinasi galias ir vyksta principu „kas pirmesnis, tas gudresnis“: užsirezervuoja galias ir kažkam nebelieka, turi tenkintis lėtu įkrovimu“, – sakė „Solet Technics“ atstovas.

Jo teigimu, stinga kompleksinio požiūrio įrengiant įkrovimo stoteles, instaliacija tampa netvarkinga: „vienas vartotojas pasijungia, jis kabelį nusitiesia, kitas vartotojas pasijungia kitą“.

S. Stankus sako, kad dar viena problema su miegamaisiais rajonais yra nuosavybės teisė, stovėjimo vietų trūkumas.

Dažniausiai sklypas aplink daugiabutį priklauso savivaldybei, gyventojai turi ribotas galimybes ten įsirengti infrastruktūrą. Kaip jau minėta, net jei sklypas priklauso namo bendrijai, reikalingas visų gyventojų sutarimas. Pasak jo čia procesas gerokai sudėtingesnis nei su verslui priklausančiais objektais.

„Todėl šitoje vietoje kaip vieną paprasčiausių ir greičiausių būdų matome elektrifikuoti prekybos centrų, įsiterpusių į gyvenamųjų namų kvartalus, automobilių stovėjimo aikšteles. Jos gali puikiai pasitarnauti kaip naktinio krovimo vietos. Toks kelias gali būti greičiausias ir nulemti infrastruktūros ir elektromobilių augimo proveržį čia ir dabar, nelaukiant valstybės paramų ir programų“, – sako S. Stankus.

Sukritikavo tinklo patikimumą

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas linkęs manyti, kad kuo greičiau atsiras infrastruktūra įkrauti automobilius, tuo greičiau didės ir elektra varomų automobilių skaičius gatvėse.

Daugiabučių kiemų laukia rimti pokyčiai: ruošiamasi elektromobilių revoliucijai
© Reuters/Scanpix

Tačiau jis taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti paties elektros tiekimo patikimumą. Pasak jo, sustiprinta ar atnaujinta infrastruktūra kuria pridėtinę vertę valstybei.

„Pateiksiu labai paprastą pavyzdį, asociacijos biuras (...) – per metus tris ar keturis kartus nutrūksta elektros tiekimas ir negalime išvažiuoti iš parkavimo aikštelių, dingsta elektra kompiuterinių ryšių tinkluose (...). Aš žinau įmonių, kurios kreipėsi su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo dėl nestabilaus įtampos tiekimo tinkle. Yra daugybė nuostolių, kuriuos patiria verslas vien todėl, kad mūsų infrastruktūra ir tinklas yra nepakankamos kokybės“, – sakė asociacijos vadovas.

Primindamas pernykštę situaciją, kai dėl sniego lūžtantys medžiai gadino elektros oro linijas ir šimtus tūkstančių vartotojų paliko be elektros, jis teigė, kad vadinamasis oro linijų kabeliavimas arba tiesimas po žeme tikrai nepakenktų.

„Reikia pasižiūrėti, (...) ar namų infrastruktūros sutvarkymas nebus efektyvesnė investicija, negu investicija į elektros gamybos pajėgumus kažkur užsienyje“, – kalbėjo D. Gedvilas, turėdamas omenyje valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ investicijas užsienyje.

Grupei priklausančio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas komentuoja, jog ESO siekia optimaliai investuoti į valdomus skirstomuosius elektros tinklus, kad užtikrintų jų patikimumą.

„Tai reiškia – suderinti tinklų prieinamumą vartotojams, tiekimo stabilumą ir pakankamumą, bei ekonominį naudingumą. Pagal patvirtintą 10 metų investicijų planą numatyta, kad ESO investicijos sieks virš 1,9 mlrd. eurų, iš kurių 1,7 mlrd. eurų – elektros skirstymo tinklui“, – komentuoja P. Kalmantas.

Nuo 2018 metų į elektros skirstymo tinklą bendrovė iš viso investavo per 600 mln. eurų.

Andrius Šeršniovas
Andrius Šeršniovas
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Ignitis“ e-mobilumo projektų vadovas A. Šeršniovas įsitikinęs, kad bent jau kalbant apie tinklo išvystymą Lietuvoje, jis yra geras.

„Mums yra gerokai lengviau vystyti elektromobilių infrastruktūrą negu tiems patiems danams norvegams ir panašioms šalims, nes mes esame eks-atominės elektrinės šalis, musų infrastruktūra yra išvystyta gerokai geresnė negu mes realiai ją šiandieną išnaudojame. Tai yra pliusas“, – sakė pašnekovas.

Kita vertus, jis pripažino, jog yra ir individualių situacijų, kai elektromobiliu naudotis sunkiau, pavyzdžiui, gyvenant atokioje sodyboje.

PVM susigrąžinimas pakeistų viską, teigia bendrovė

Vyriausybė pernai gruodį nepritarė Seime dar vasarą pateiktam grupės parlamentarų siūlymui leisti įmonėms susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) už elektromobilius iki 50 tūkst. eurų.

Liberalas Romualdas Vaitkus tikisi, kad klausimas Seime bus svarstomas.

„Pateikimas yra praėjęs, o dabar – taip, planuojame, pavasario sesijoje prašysiu, kad įtrauktų į darbotvarkę. Nors ir nepritarta (Vyriausybėje – red.), bet svarstyti žadame“, – komentavo Seimo narys.

A. Šeršniovo teigimu, vienas svarbiausių veiksnių, kurie galėtų paskatinti elektromobilumo sektorių, tai būtent PVM susigrąžinimas.

„Čia būtų, iš principo, pats didžiausias akseleratorius, kuris iš esmės pakeistų situaciją, nes įmonės būtų pagrindinis variklis, kuris akseleruotų (elektromobilumą) (...). Jeigu šiandien perkate krovininį automobilį, tai krovininiams automobiliams verslas gali susigrąžinti PVM. Jeigu mes tą nuostatą panaikiname iš krovininio ir padarome, kad bet kokia verslo įsigyjama transporto priemonė gali pretenduoti į PVM susigrąžinimą, tai iš principo game changer‘is (keis žaidimo taisykles)“, – įsitikinęs A. Šeršniovas, kaip išimtį nurodęs prabangius elektromobilius.

Dalius Gedvilas
Dalius Gedvilas
© DELFI / Domantas Pipas

D. Gedvilas mano, kad vienas efektyvių būdų didinti elektromobilių dalį, tai piniginės kompensacijos.

„Norvegai, skandinavai, kurie turi galbūt didesnius išteklius, jie didesnes sumas skiria asmenims, kurie įsigyja elektromobilius, ir automatiškai matome, koks parkas. Ir matome, kiek, pavyzdžiui, Norvegijoje šiandien elektromobilių. Tai aš manau, kad pati efektyviausia priemonė yra būtent skatinti subsidijoms“, – argumentavo jis.

A. Šeršniovas pripažįsta, kad viena iš elektromobilumo sektoriaus vystymosi problemų yra pačių automobilių kaina ir asortimentas.

„Tą pačią kategoriją paimkime. Yra „Hyundai Tucson“: jeigu paimsime benzininę versiją to nedidelio SUV modelio, tai ji kainuos tarp 30-40 (tūkst. eurų) jau geriausia, su komplektacija. Jeigu paimsime elektrinę versiją, tai prasideda kainos, grubiai tariant, nuo 60 tūkst. eurų, tai kaina nėra konkurencinga (elektromobilių kaina – red.)“, – komentavo A. Šeršniovas.

„Dar vienas momentas, kurį reikėtų pabrėžti, tai nepakankamas pasirinkimas, nes pavyzdžiui, šiandien sugalvočiau „Volkswagen Passat“, kuris yra vienas populiariausių mūsų šalyje modelių, įsigyti elektrinį, tai tikrai labai ribotas pasiūlymas, nes tokio kėbulo elektromobilių pasiūla šiandien dar yra ribota“, – aiškino „Ignitis“ atstovas.

„Inbalance“ vadovas S. Stankus pasisako už visus skatinimus švaresnio transporto link.

„Parama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims įsigyjant elektromobilius šiuo pereinamuoju laikotarpiu yra viena iš priemonių, mažinanti tą kainų skirtumą“, – sakė jis.

Palygino su kaimynais – yra kur pasitempti

„Solet Technics“ atstovaujantis E. Eirošius sako, kad elektromobiliai keičia ir dabartinį prestižo supratimą, anot jo, jau „netolimoje ateityje“ jų bus 90 proc. viso parko.

„Manau, kad elektromobiliai ir įkrovimo stotelės pakeis visą rinką ir ką pastebime, kad anksčiau buvo prestižas nusipirkti „Ferrari“, o dabar perkama „Tesla“ (...). Tai pasidarys įmonių prestižo reikalas turėti elektrinių transporto priemonių“, – sakė E. Eirošius.

Daugiabučių kiemų laukia rimti pokyčiai: ruošiamasi elektromobilių revoliucijai
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Ignitis“ e-mobilumo projekto vadovas A. Šeršniovas įsitikinęs, kad elektromobiliai palyginti greitai bus pigesni už dyzelinu ar benzinu varomas transporto priemones.

„Kaip ir daugelis analitikų pritarčiau tai nuomonei, kad lūžis įvyksta tada, kai mes pasieksime kainos paritetą, tai reiškia, kai elektromobilis kainuos tiek pat, kiek ir vidaus degimo variklį turintis automobilis. Kada tai įvyks? Prognozuočiau, kad 2025, maksimum – 2026 metai. Iki 2025 metų mes turėsime ne tik visus infrastruktūrinius iššūkius išspręstus, (...) ir pasirinkimą patį automobilių, tiek ir, aišku, reguliavimą lokalų ir europinio lygmens“, – sakė A. Šeršniovas.

„Kombinacija tų visų veiksnių tikrai lems, kad ar tai fiskalinėmis priemonėmis, ekonominėmis ar technologinėmis, bet kuriuo atveju čia bus vėliausia data, kai mes kalbame apie kainų paritetą, o jau nuo 2026-ųjų ir toliau: tikrai elektromobilis bus pigesnis negu dyzelinis ar benzinu varomas automobilis“, – pridūrė jis.

Pasak jo, tarp Baltijos šalių Lietuvos elektromobilių sektorius turi geriausią reglamentavimą.

„Jeigu pasilygintume su latviais, estais, tai atrodome neblogai. (...) (Kitose Baltijos šalyse) dar nėra suvokimo, ilgalaikio požiūrio, kaip atrodys tolimesnė plėtra, jie kaip tik dėlioja. Tie patys latviai kopijuoja su pasididžiavimu Lietuvos tą visą mobilumo scenarijų ir galbūt kažkiek adaptuos savo specifikos“, – sakė A. Šeršniovas.

Anot jo, stringantis taršos mokestis irgi prisidėtų prie elektromobilių sektoriaus vystymosi.

S. Stankus sutinka, kad kalbant apie lūžio momentą, technologijų kainų susilyginimo aspektas yra vienas iš kertinių, o toliau – įkrovimo infrastruktūra.

„Stotelės turi atsirasti miegamuosiuose rajonuose, prie namų, darbovietėse. Žmonės turi matyti, kad gali drąsiai persėsti į elektromobilį, nes tikrai visada turės, kur pasikrauti. (...) Manau, kad šitoje vietoje proveržį, nelaukiant Vyriausybės ar savivaldybių, gali pradėti verslas, įsirengti viešas stoteles prie savo biurų, prekybos vietų. Juolab, kad iš įkrovimo galima uždirbti, todėl į elektromobilių įkrovimo stoteles reikėtų žiūrėti kaip į investiciją“, – sakė „Inbalance“ vadovas.

Greito elektromobilių įkrovimo stotelės
Greito elektromobilių įkrovimo stotelės
© Saulius Žiūra

Tad, pašnekovo teigimu, Lietuvoje dar yra erdvės tobulėti, net ir palyginti su Estija ar Latvija.

„Pirmaujame elektromobilių skaičiais (žinoma, reikia turėti omenyje, kad ir bendras Lietuvos autoparkas yra didžiausias) ir atsiliekame infrastruktūra. Tai jaučiasi ir elektromobilių vairuotojų bendruomenėje – forumuose viena dažniausiai sutinkamų temų yra nuolat užimtos stotelės ir bendras jų trūkumas tiek miestuose, tiek keliaujant po Lietuvą (...). Subsidijų mechanizmai panašūs, tiesa, kitose Baltijos šalyse pastaraisiais metais veikia su pertraukomis“, – komentavo „Inbalance“ vadovas.

Susisiekimo ministerija „Delfi“ komentavo, kad spartesnę elektromobilumo plėtrą paskatintų mažesnė elektromobilių kaina, geriau išvystyta privati ir viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, veiksmingesnis taršių automobilių naudojimo bei gamybos ribojimas, platesnis visuomenės švietimas ir informavimas elektromobilumo temomis. Todėl didžiausias galimas elektromobilumo lūžis prasidės tada, kai tinkamai ir kompleksiškai pradės veikti visos minėtos priemonės.

„Manoma, kad prireiks dar maždaug 3-5 metų, kol elektromobilių kaina pradės kristi ir taps prieinama bei patrauklesnė, lyginant su vidaus degimo varikliais varomų automobilių kaina. „BlumbergNEF“ tyrimo duomenimis, prognozuojama, kad Jungtinėje Karalystėje 2026 metais abiejų tipų automobilių kaina susilygins ir bus apie 19 tūkst. eurų“, – teigiama komentare.

Ministerija pažymi, kad Lietuvoje jau yra vykdoma nemažai priemonių, susijusių su elektromobilumo plėtros skatinimu. Pavyzdžiui, galimybė naudotis A juosta, nemokamas automobilių stovėjimas didmiesčiuose, nemokamas įkrovimas elektromobilių įkrovimo stotelėse šalia valstybės reikšmės kelių ir kita.

Dar planuojama sukurti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinę sistemą su visiems prieinamais duomenimis apie viešąsias įkrovimo stoteles.

Susisiekimo ministerija didžiausią dėmesį elektromobilumo plėtrai skirs vystant viešąją įkrovimo infrastruktūrą 2022-2029 metais – numatoma paskatinti daugiau nei 7 tūkst. viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimą. Taip pat planuojama parama viešojo sektoriaus transporto parkų atnaujinimui elektromobiliais bei parama viešojo transporto atnaujinimui visai netaršiomis transporto priemonėmis.

Pasak ministerijos, elektromobilių naudotojų skaičius kasmet sparčiai auga – šių metų pradžioje, „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 8255 elektromobiliai. Tai beveik dvigubai daugiau nei prieš metus – 4502.

www.DELFI.lt