Europoje sparčiai plintanti iniciatyva – dviračių gatvės – pasiekė ir Lietuvos miestus. Jau nuo šio mėnesio kai kuriose vietose reikia pratintis važiuoti kitaip, o ateityje tokių gatvių tik daugės. Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčiai skatina vietoje automobilio rinktis dviratį, tačiau svarbu įvertinti ir kylančias rizikas.

Nuo birželio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo KET pokyčiai. Vienas jų – miestuose, lėto eismo, siaurose senamiesčių ar kurortų gatvėse, gali būti įrengiamos vadinamosios dviračių gatvės.

Dviračių gatvė turi tris esminius išskirtinumus: dviračiams leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės; automobilininkams dviratininkų negalima lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą; draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/val.

Susisiekimo ministerija anksčiau informavo BNS, kad pakeisdama KET įteisino įrankius efektyviau organizuoti dviračių eismą, tačiau ar naujoves taikyti ir kur tai daryti, sprendžia pačios savivaldybės. Dviračių gatves šiuo metu jau galima rasti Vilniuje ir Klaipėdoje, neužilgo tokia gatvė pasirodys ir Neringoje, o ateityje galimai ir Panevėžyje bei Kaune.

Pirmoji gatvė – sostinėje

Aktyviausiai pokyčių imtis suskubo Vilnius. Pirmasis dviračių gatvės ženklas čia įrengtas jau birželio 1 d., M. K. Čiurlionio gatvėje.

„Ši gatvė atveda nuo pagrindinio Naujamiesčio dviračių tako link Vingio parko. Tai yra dviratininkų itin naudojamas kelias. Tikimės, kad šios gatvės padarymas dviračių gatve paskatins ir padrąsins žmones ten važiuoti dviračiu“, – sako Vilniaus savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin.

M. K. Čiurlionio gatvė nėra tranzitinė, pastebi A. Nikitin. Tai – ramaus eismo gatvė, iš esmės skirta gyventojams privažiuoti prie savo namų. Dviračių gatvė neatsiras tokiose vietose kaip Konstitucijos pr. ar Kalvarijų g., kur eismo srautai yra visiškai kitokie, pažymi pašnekovas.

A. Nikitin informuoja, kad šiuo metu dar viena dviračių gatvė yra įrenginėjama Antakalnyje, P. Vileišio gatvėje. Čia dalis darbų turėtų būti pabaigti dar šiemet.

Patenkinti ne visi

„Socialinėje erdvėje matome, kad yra įvairių pamąstymų apie M. K. Čiurlionio dviračių gatvę. Vieni džiaugiasi, o kiti norėtų važiuoti taip, kaip važiavę – greitai. Tačiau mieste visada reikia rasti bendro sugyvenimo būdus“, – tikina Vilniaus savivaldybės vyriausiasis inžinierius.

Pasak A. Nikitin, dviratininkų srautas karantino laikotarpiu, 2020 m., išaugo beveik 60 proc., o dabar važiuojančiųjų dviračiais skaičius vis dar nuosekliai auga.

Savivaldybės atstovas atkreipia dėmesį, kad ne visose gatvėse yra pakankamai vietos, kad galėtų atsirasti atskiras dviračių takas, todėl aplinka diktuoja išeitį – dviračių gatvę. Paraleliai Vilniaus mieste ir toliau plečiamas dviračių takų tinklas, pažymi jis.

„Tą taip pat daro daugybė Europos šalių. Pavyzdžiui, Olandijoje yra dvi dviračių infrastruktūros rūšys: pagrindinėse miesto arterijose yra dviračių takai arba dviračių juostos, o gatvės, skirtos privažiuoti prie namų, dažnai yra dviračių gatvės“, – tvirtina pašnekovas.

Sostinės pavyzdžiu pasekė ir Klaipėda

Pirmąją dviračių gatvę jau pristatė ir Klaipėda – čia ji įrengta nuo senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus.

„Pirmąją gatvę norėjosi padaryti susijusią su rekreacija, todėl ją įrengėme Smiltynėje, kelyje į delfinariumą. Čia ir taip skatinama nevykti automobiliais, nes šioje gatvėje yra ir kinkynių eismas, ir užsakomieji autobusai važiuoja“, – teigia Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.

Pasak pašnekovo, tokiu būdu dar labiau skatinama į Jūrų muziejų vykti ekologiškomis transporto priemonėmis bei siunčiama žinutė, kad automobiliams važiuoti čia ne vieta.

R. Mockaus teigimu, ilgainiui Klaipėdoje planuojama įrengti ir daugiau dviračių gatvių.

Smiltynė
Smiltynė
© Mindaugas Milinis

Kaune – abejonės

Tuo tarpu Kaune dviračių gatvių dar nėra, nors apie šią galimybę svarstoma. Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius sako įžvelgiantis keletą rizikų.

„Dar iki šio ministerijos sprendimo Kaune darėme zonas, kuriose buvo mažinamas greitis, siekiant užtikrinti jautrių grupių, t.y. dviratininkų, paspirtukininkų ir pėsčiųjų, saugumą. Dabar vertiname galimybes, kur dviračių gatvės galėtų atsidurti, tačiau matome rizikų dėl vairuotojų ir pačių dviratininkų požiūrio į tokias naujoves, – sako jis. – Ne visi vairuotojai žino visus kelių eismo ženklus. Gal yra matę, bet nežino, ką reiškia. Be to, turime įvertinti visas rizikas, automobilių srautus, matomumą, poreikį ir galimybes tai padaryti saugiai.“

M. Matusevičius laikosi požiūrio, kad su tvarka ir pridėtinėmis vertėmis turi susipažinti ne tik savivaldybės, bet ir visi eismo dalyviai.

Kaune šiuo metu numatytos kelios vietos, kuriose galėtų būti įrengtos dviračių gatvės. Įsitikinus, kad tikrai bus užtikrintas saugumas, artimiausioje ateityje dviračių gatvės turėtų atsirasti ir šiame mieste, sako „Delfi“ pašnekovas.

Dviračių gatvės: išsprendžia daugybę problemų, bet yra rizikų
© DELFI / Andrius Ufartas

Turime sprendimą, tiesiog apie jį pamiršome

Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) svarsto pasiūlymą įpareigoti 424 Europos miestus iki 2025 m. parengti „darnaus judumo mieste planus“, kuriuose pirmenybė būtų teikiama važiavimui dviračiu ir ėjimui pėsčiomis.

„Dezeen“ publikacijoje rašoma, kad galimybę iš naujo apsvarstyti miestų erdves paskatino žmones namuose uždariusi COVID-19 pandemija. Tuo tarpu vis aktualesne tampanti klimato krizė skatina atsisakyti aplinką teršiančių ir daug išteklių sunaudojančių automobilių.

„Mums nereikia daryti nieko radikalaus, nereikia skraidančių automobilių, – portalui „Dezeen“ sakė sulankstomų dviračių gamintojo „Brompton Bicycle“ generalinis direktorius Willas Butleris-Adamsas. – Mes turime sprendimą. Tiesiog apie jį pamiršome.“

Dviračių transporto skatinimas gali būti labai naudingas miestams: mažėja išmetamo anglies dioksido kiekis, gerėja žmonių sveikata, mažėja spūstys, kelių eismo sąlygos tampa saugesnės.

„Nesvarbu, ar problema būtų sveikata, klimatas, socialinis teisingumas, ekonomika ar oro kokybė, dviračių transporto vystymas gali padėti, – publikacijoje cituojama Amsterdamo Dviračių instituto direktorė dr. Meredith Glaser. – Dviračiai vienu metu gali spręsti daugybę uždavinių, ir atrodo, kad miestai ima atsigręžti į vieną ar kelis iš jų.“

www.DELFI.lt