Montbeljo ežero vanduo nuseko perpus
Maždaug 570 hektarų dydžio Montbeljo ežero, besidriekiančio pietvakarių Prancūzijoje, Pirėnų kalnų papėdėje, vandens lygis yra beveik perpus žemesnis nei įprastai tokiu metų laiku.
Šis laukinės gamtos prieglobstis, svarbus drėkinimo šaltinis ūkininkams ir turistų rojumi vadinama vieta po sausiausios žiemos per daugiau nei šešis dešimtmečius tapo savo paties šešėliu. Dabartiniai Montbeljo ežero vaizdai – nusekęs vanduo ir plūdurai, gulintys ant sutrūkinėjusios ežero dugno žemės – labiau primena tai, ko galima tikėtis karštos vasaros pabaigoje, o ne žiemą ar ankstyvą pavasarį, rašo CNN.
„Per visą ežero istoriją tai pirmas atvejis, kai situacija tokia rimta“, – sakė ūkininkas Boris Rouquetas, kuris vadovauja Nacionalinei ūkininkų sąjungų federacijai vandens klausimais Arježe – regione, kuriame yra Montbeljo ežeras.
Jis sakė, kad nuo šio vandens telkinio priklausomi ūkininkai turi priimti sunkius sprendimus, ką auginti. Kai kurie nustojo sėti tam tikrus augalus, kiti, tikėdamiesi lietaus, pasėjo daugiau grūdinių kultūrų. Savo ruožtu gyvulių augintojai nerimauja, ar užteks pašaro gyvuliams, o kai kurie gali būti priversti net sumažinti bandas.
„Jei ežere nepadaugės vandens, ūkininkai negalės drėkinti laukų, tuomet daugelio ūkių išlikimui gresia pavojus“, – teigė ūkininkas. – Ilgalaikiai pokyčiai nėra geri. Jie susiję su klimato kaita ir mes, ūkininkai, tai matome jau kelerius metus. Lietus lyja kitaip. Lyja smarkiai arba visai nelyja.“
Pietvakarių Prancūzijoje kovo 26 d. temperatūra pakilo iki 30°C, pranešė šalies meteorologijos tarnyba „Météo-France“. Tai buvo karščiausia kovo mėnesio diena šalyje nuo 1900 m. Be to, šiltą metų pradžią lydi itin mažas kritulių kiekis.
Sausio-vasario mėnesiais Prancūzijoje daugiau nei 30 dienų iš eilės nebuvo iškritę didelio kritulių kiekio – tai ilgiausias laikotarpis nuo 1959 m., kai buvo pradėti registruoti kritulių duomenys. Be to, iškrito labai mažai sniego, o tai reiškia mažiau sniego tirpsmo vandens, kuris papildys upes.
Kovą iškrito daugiau lietaus, tačiau jo buvo nepakankamai. „Montbeljo ežero vandens lygis tebėra neįprastai žemas“, – teigė Adūro-Garonos vandens agentūros direktorius Franckas Solacroupas ir pabrėžė, kad artėjanti vasara nežada nieko gero.
Jis taip pat sakė, kad pastarųjų metų iššūkiai turėtų būti įspėjimas galvoti apie ilgalaikį prisitaikymą, o ne tik reagavimą į greitai besikeičiančias krizes.
„2022 m. vasara atrodė išskirtinė, 2050 m. ji bus įprasta“, – pabrėžė F. Solacroupas.
Ekstremumai fiksuojami ir kitose Europos vietose
Kai kuriose Europos dalyse, vis dar atsigaunančiose po praėjusių metų vasaros ir didžiausios per 500 metų sausros, iškrito tiek mažai sniego ir lietaus, kad vis labiau baiminamasi, kas gali nutikti artėjant vasarai ir vėliau.
Mokslininkai teigia, kad intensyvėjant klimato kaitai sausros ir karščio bangos bus dažnesnės ir stipresnės, o tai lems neigiamą poveikį vandens ištekliams.
Katalonijoje, Ispanijos šiaurės rytuose stebima panaši situacija kaip ir Prancūzijoje prie Montbeljo ežero – čia ir išdžiūvę vandens telkiniai, ir „ištroškę“ pasėliai.
Katalonijos vandens agentūros duomenimis, Sau rezervuaras, esantis maždaug už 100 km į šiaurę nuo Barselonos, šiuo metu yra užpildytas tik apie 9 proc. Vandens lygiui mažėjant, išryškėjo šimtmečių senumo kaimo ir bažnyčios liekanos, kurios buvo užtvindytos, kai 1960 m. buvo sukurtas rezervuaras.
Nukentėjo ir Italija, Šveicarijoje taip pat fiksuojami drastiški pokyčiai
Šiaurės Italijoje, kuri praėjusią vasarą patyrė didžiausią sausrą per daugiau nei 70 metų, kalnuose matyti itin mažai sniego, vandens telkiniai nuseko, įskaitant ir Komo ežerą. Ilgiausios Italijos upės Po vandens lygis – rekordiškai žemas, o kai kuriuose jos ruožuose vyrauja ekstremali sausra.
Be to, dėl kritulių stygiaus ūkininkai patiria įtampą. Italijos nacionalinės ryžių institucijos „Enterisi“ atliktos apklausos duomenimis, ryžių augintojai prognozuoja, kad šį pavasarį jie pasės mažiausiai ryžių per daugiau nei du dešimtmečius. „Balandis ir gegužė bus labai svarbūs, nes reikia kompensuoti žiemos mėnesiais iškritusį mažesnį kritulių kiekį“, – sakė „Enterisi“ atstovas.
Italijoje dėl klimato krizės poveikio ir senstančios, nesandarios vandens infrastruktūros ir kritinių sąlygų šalis tampa labai pažeidžiama, – sakė nacionalinės statistikos institucijos Istat atstovė Simona Ramberti.
Atsižvelgdama į praėjusių metų sausrą, per kurią 10 regionų paskelbė ekstremalią padėtį dėl vandens trūkumo, ji pabrėžė, kad dabartinis sausringas laikotarpis ateinančiais mėnesiais nežada nieko gero.
Šveicarijos federalinis technologijos institutas Ciuriche (ETH Zurich) bei Sniego ir lavinų tyrimų instituto Davose docentė Manuela Brunner pasakojo, kad Šveicarijoje taip pat stebima gana neįprasta situacija.
Žvelgdama pro savo kabineto langą Davose, beveik 1600 m aukštyje, M. Brunner teigė matanti rudą ir žalią žolę, bet labai mažai sniego.
„Tai pati ekstremaliausia žiema, kalbant apie mažą sniego dangos kiekį – tai yra problema. (...). Mažiau sniege sukaupto vandens reiškia, kad pavasarį upes pasieks mažiau tirpstančio sniego. Per pastaruosius 50 metų sniego trūkumas tapo svarbia upių sausrų priežastimi“, – sakė ji.
Nors kritulių stygiaus šią žiemą Lietuvoje nėra, per paskutinius dešimtmečius fiksuojamos padažnėjusios sausros
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sakė, kad šią žiemą kritulių trūkumo Lietuvoje, skirtingai nei Vakarų ar Pietų Europos regione, nebuvo.
„Šiaurės pusrutulyje sausrų tikimybė yra išaugusi kartais. Pietų Europoje dėl klimato kaitos kylančios grėsmės yra didesnės ir prognozės liūdnesnės nei Lietuvoje“, – teigė jis.
Vis dėlto specialistas atkreipė dėmesį, kad vykstant klimato kaitai per paskutinius dešimtmečius sausros Lietuvoje taip pat dažnėja, ypač šiltuoju laikotarpiu.
„Klimato kaita atneša įvairių ekstremalių ir žalą darančių reiškinių, o sausra – vienas iš jų. Sausros Lietuvoje dažnėja, kaip ir visame pasaulyje. Tuo pačiu dažnėja tokių atvejų, kai per trumpą laikotarpį iškrinta labai didelis kritulių kiekis. Pas mus sausros turi kitą specifiką nei Pietų Europoje. Kartais labai netolygus kritulių pasiskirstymas lemia tai, kad vienuose rajonuose gali būti kritulių perteklius, o kituose beveik tuo pačiu metu – fiksuojama sausra“, – įžvalgomis dalijasi D. Valiukas.
Jis taip pat primena, kad 2023 m. prasidėjo išskirtinai šiltais orais, sausis buvo labai šiltas.
„Kaip ir nebuvo tokio aiškaus žiemos laikotarpio, netgi ta meteorologinė žiema kažkur sausio viduryje baigėsi, buvo temperatūrų svyravimų. Vėlgi klimato kaitos pasekmė, kad nebeturime aiškiai išreikšto šalto laikotarpio, nes yra temperatūrų šokinėjimai ir, ko gero, šis sezonas tai parodo.
2022 m. centrinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje turėjome priešingą procesą – tai yra ilgas lietingas laikotarpis, kai yra užsitęsęs perteklinis kritulių kiekis ir dirvos įmirksta, bet tuo pačiu baigiantis vegetacijos sezonui, kažkur rugsėjo mėnesį turėjome savivaldybių, kuriose buvo fiksuojama stichinė sausra. Vienur ilgą laiką buvo šlapia, o po kažkurio laiko kitoje Lietuvos vietoje buvo sausa ir netgi fiksuota stichinė sausra“, – paaiškina D. Valiukas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad sausra Lietuvoje labiausiai veikia žemės ūkį, tačiau veikiami ir kiti sektoriai miškininkystė, vandens transportas, energetika ir kt.
