Silkės galva šiukšliadėžėje užteršia kitas atliekas ir jų jau nebūna galima perdirbti, nes šiukšlių plovimu niekas neužsiima. Maža to, apart maisto švaistymo egzistuoja ir skurdas. Lietuvoje penktadalis žmonių negali sau leisti nusipirkti mėsos ar žuvies. Tuo tarpu prekybos centrai kasdien iš lentynų turi išimti nebegaliojančius produktus ar vystančias daržoves.
Atliekos ne plaunamos, o palaidojamos
Vilniuje esantis regioninis sąvartynas – vienas iš vienuolikos veikiančių mūsų šalyje. Sąvartyne, geriau žinomame kaip Kariotiškių, jau sukaupta keturi milijonai tonų šiukšlių. Dabar jo aukštis siekia apie 50 metrų.
„Į šį sąvartyną suvežamos laidojimui skirtos atliekos, likusios po rūšiavimo“, – sako Vilniaus regioninio sąvartyno vadovas Virgilijus Prunskas.
Lietuvoje veikianti atliekų surinkimo sistema leidžia plastiko, popieriaus, stiklo ir tekstilės nelaidoti amžiams. Šios atliekos yra rūšiuojamos, perdirbamos ar panaudojamos antrą kartą. Tačiau kartais užtenka į mišrių atliekų šiukšliadėžę išmesti silkės galvą ir visos ten buvusios atliekos amžiams keliaus į sąvartynus.
„Kaip pavyzdį duočiau silkės aliejumi arba bulvių lupenomis užterštą polietileną. Tokios sistemos kaip atliekų plovimas reikalauja didelių kaštų, todėl tas polietilenas atvežamas čia ir palaidojamas“, – aiškina V. Prunskas.
Maisto atliekų konteinerių tenka kaip reikiant paieškoti
Skaičiuojama, kad per metus išmetame apie 40 kilogramų maisto atliekų. Mesdami maistą į mišrių atliekų konteinerį padidiname savo pačių išlaidas už šiukšlių išvežimą, nes už mišrias atliekas gyventojai moka daugiausiai.
„Mesdami maisto atliekas į mišrių atliekų konteinerį gyventojai didina mišrių atliekų kiekį, už kurį sumoka“, – pastebi Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė. Tuo tarpu už rūšiuojamas atliekas gyventojams mokėti nereikia, sako pašnekovė.
Jeigu dabar nuspręsite maisto atliekas dėti į atskirą maišelį – neskubėkite. Maisto atliekų surinkimo konteinerių nėra tiek daug. Tikėtina, kad dažno didmiesčio gyventojai tokio konteinerio turės kaip reikiant paieškoti. Jie pastatyti tik 15 savivaldybių, o ištuštinami, matyt, tik Alytaus regione – tai kol kas vienintelis regionas, kurio gyventojai maisto atliekomis neužteršia kitų šiukšliadėžėje esančių atliekų. Tuo tarpu sostinėje maisto atliekų surinkimas dar neveikia.
V. Slavinskienė skatina kiekvieną gyventoją rūšiuoti maisto atliekas: „Atskirai surinktos maisto atliekos turi visai kitą kokybinę vertę, jas galima grąžinti į vadinamąjį uždarą ciklą ir naudoti kaip trąšą žemės ūkyje, energetiniam laukų teršimui, žemės rekultivavimui. Todėl labai svarbu skatinti gyventojus atskirai rūšiuoti maisto atliekas.“
Aplinkos ministerija numato, kad maisto konteineriai ims veikti iki 2024 metų. Planuojama įsigyti 10 000 konteinerių prie daugiabučių ir privačių namų. Iki to laiko turėtume išmokti nemesti bulvių lupenų į vieną šiukšliadėžę kartu su tuščiu grietinės indeliu.
Svarbu rūšiuoti teisingai
ARATC atliekų tvarkymo paslaugų ir kontrolės padalinio vadovas Martynas Krasauskas paaiškino, kaip individualių namų gyventojams teisingai rūšiuoti maisto atliekas: „Vasaros laikotarpiu gyventojus skatiname atliekas mesti be maišelių – vyksta anaerobinis procesas ir susidaro mažiau kvapų. Žiemos metu individualių namų gyventojai, atvirkščiai, turi atliekas mesti popieriniuose maišeliuose, nes atliekos žiemos laikotarpiu prišąla prie konteinerių sienelių.“
Tuo tarpu daugiabučių namų gyventojus M. Krasauskas skatina maisto atliekas mesti sandariuose popieriniuose maišeliuose, kad nesiveistų musių lervos.
Prekybos centrai taip pat kasdien sukuria nemažus kiekius maisto atliekų. Dažniausiai dienos pabaigoje tenka išmesti daržoves, duonos gaminius ar pieno produktus. „Atiduodame praktiškai visą asortimentą, išskyrus ilgojo galiojimo produktus“, – sako „IKI“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Lietuvoje nepasitikima skurstančiais
Didieji prekybos centrai glaudžiai bendradarbiauja su „Maisto banku“. Kiekvieną rytą ir vakarą į prekybos centrus atvyksta „Maisto banko“ surinkimo konteineriai. Šis maistas išdalinamas skurstantiems. „Per 2020 m. „Maisto Bankui“ atidavėme 3 mln. kg maisto, t. y. už maždaug 6 mln. eurų“, – sako IKI atstovė.
Nevyriausybininkė Aistė Adomavičienė sako, kad mūsų šalyje skurdo mastai daugelį metų išlieka tokie patys. Penktadalis lietuvių gyvena žemiau skurdo ribos, apie 11 procentų negali nusipirkti mėsos ar žuvies.
Pasak A. Adomavičienės, egzistuojanti griežta paramos skirstymo sistema dažnai vos kelis eurus daugiau nei numatyta gaunančius žmones palieka užribyje. Pašnekovės manymu, jei norima efektyviau kovoti su skurdu, maisto dalinimas turėtų būti lankstesnis.
„Lietuvoje esame pasirinkę griežtą dalinimo sistemą. Vakarų Europoje, toje pačioje Prancūzijoje, žmonės vadovaujasi principu, kad jeigu žmogus ateina prašyti maisto, tai jis ateina ne šiaip sau. Žmogus, kuris gali nusipirkti sau maisto, tikrai neis ir neprašys. Jie tiesiog pasitiki, kad žmogui tą mėnesį reikia to paketo, ir jį suteikia“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Vilniaus Kariotiškių sąvartyne atliekos bus kaupiamos dar apie 13 metų. Tada jis bus uždarytas. Sąvartyne įrengta sudėtinga sistema dar ilgai valys besigaminančias dujas ir saugos, kad teršalai nepatektų į aplinką. Vis dėlto, čia atvežtos šiukšlės liks amžiams.
