„Žinių radijo“ laidoje „Tvari Lietuva“ miesto bitininkas ir projekto Urbanbee.lt įkūrėjas Paulius Chockevičius bei aplinkos mokslų magistrė ir Urbanbee.lt tyrimų ir inovacijų specialistė Rimantė Balsiūnaitė pasakojo, kodėl svarbu gelbėti bites ir kokių priemonių pasaulyje bei Lietuvoje imamasi jau dabar.
Paralyžuoja bičių smegenų veiklą
2012 m. britų mokslininkai nusprendė nuvykti į Švediją ir pasiskolinti 100 trumpaplaukių kamanių, tam kad atstatytų šių Jungtinėje Karalystėje jau šimtą metų išnykusių kamanių populiaciją. Tačiau apie tai sužinoję švedų mokslininkai labai supyko ir išvadino britus bičių vagimis. R. Balsiūnaitė, atsakydama į laidos vedėjos Rugilės Matusevičiūtės klausimą, kodėl gi nepasidalinama bitėmis, pažymėjo, kad pasaulis šiuo metu susiduria su didele problema – globaliu bičių populiacijos nykimu. Pašnekovės teigimu, Vakaruose kasmet neišgyvena apie 30 proc. bičių medunešių.
Savo ruožtu bitininkas P. Chockevičius džiaugėsi, kad situacija Lietuvoje yra daug geresnė nei užsienio šalyse. „Lietuvoje kasmet žūsta tik 10 proc. bičių, – įvardijo pašnekovas. – Be to, Lietuvoje per pastaruosius metus iš esmės labai sustiprėjo bitininkystės sektorius – pasaulyje tapome žinomi kaip bitininkų šalis. Taip pat vis daugėja norinčių užsiimti bitininkyste.“
Bitininkas nurodė, kad pastebimai keičiasi ir bičių mirčių priežastys: dar vos prieš 10 metų jos dažniausiai žūdavo dėl virusinių ligų, o šiandien – dėl bitininkų žinių stokos, erkučių paplitimo ir pesticidų naudojimo.
P. Chockevičiaus teigimu, pesticidai bites veikia fatališkai: „Jie paralyžuoja smegenų veiklą, todėl bitės nebesugrįžta į avilį, o jei sugrįžta – užteršia medų, kuris yra jų imuniteto šaltinis.“
Pašnekovas vardijo, kad prie bičių nykimo prisideda ir intensyvi netvari miškininkystė bei globalizacija. Pavyzdžiui, 1980 m. Lietuvoje dėl globalizacijos atsirado varoatozės erkės, todėl bitininkas nerimauja, kas mūsų dar laukia ateityje. Kai kurios Vakarų šalys jau kenčia nuo Azijos vapsvų, o Amerikoje yra paplitęs mažasis avilio vabalas, sakė jis: „Kol kas mūsų oro sąlygos neleidžia jiems atsirasti, bet dėl klimato kaitos nežinome, kas mūsų laukia po 10 metų.“
Ateitis priklauso bitėms robotėms?
Albertas Einšteinas kadais prognozavo, kad išnykus bitėms, po mažiau nei ketverių metų išnyktų ir žmonija. „Tačiau mes žiūrime dar pesimistiškiau – gal net ir tiek žmonija neišgyventų, nes netektume daugybės maisto šaltinių. Netekus bičių, situacija labai stipriai pasikeistų, sugriūtų visa sistema. Juk bitės yra ne tik apdulkintojos, bet ir maistas kitiems ekosistemos grandinės dalyviams“, – tvirtino R. Balsiūnaitė.
Galimam bičių išnykimui pradedama ruoštis jau dabar. Pavyzdžiui, Harvardo mokslininkai jau kurį laiką kurią bites robotes. Tačiau laidos vedėja R. Matusevičiūtė atkreipė dėmesį, kad šis projektas sulaukia nemažai kritikos dėl galimo žmonių privatumo pažeidimo. Be to, skaičiuojama, kad bitės robotės negebėtų prižiūrėti viso žmonijos derliaus – tai nebūtų pakankamai geras sprendimas išmaitinti milijardus žmonių. Savo ruožtu „Urbanbee“ tyrimų ir inovacijų specialistė pastebėjo, kad bet kokia intervencija į bet kokią populiacija gali sukelti nepageidaujamų efektų.
„Būtų įdomu pamatyti, kaip pačios bitės ir kiti apdulkintojai reaguotų į šiuos robotus. Gali būti ir taip, kad robotai išgąsdintų kitus apdulkintojus ir tada visi apdulkintojai išnyktų. Tai būtų labai prastas scenarijus“, – sakė R. Balsiūnaitė, pridurdama, kad yra geresnių būdų prisitaikyti prie kintančios situacijos, pavyzdžiui, kurti žaliąsias erdves.
Taip pat unikalią alternatyvą bitėms robotėms siūlo ir pats „Urbanbee“ projektas. Jo įkūrėjas tvirtino savo veikla siekiantis šviesti visuomenę apie bičių svarbą bei su tuo susijusias problemas.
„Mes įkurdiname bites ant įmonių, verslų pastatų stogų, – laidoje pasakojo P. Chockevičius. – Dirbame tiek su viešu, tiek privačiu sektoriumi – jiems suteikiame pilną bitininkystės paslaugą. Tai padeda organizacijoms įgyvendinti savo tvarumo strategijas, prisidėti prie žalesnių miestų kūrimo, ekosistemos gerinimo, taip pat tai įtraukia visą bendruomenę.“
Pašnekovai tikino, kad stogai yra puiki vieta miesto bitininkystei. Anot R. Balsiūnaitės, bitės įprastai gyvendavo aukštai medžiuose esančiuose aviliuose, todėl aukštai skraidyti joms yra natūralu. Jai pritarė ir P. Chockevičius, pridurdamas, kad bitininkai tik dėl savo pačių patogumo bites „nukėlė“ ant žemės.
„Ant pastatų stogų yra mažesnė drėgmė, o drėgmės bitės labiausiai ir bijo. Jos gali atlaikyti ekstremalius šalčius, bet drėgmės – ne. Taip pat ant stogų būna mažiau kenkėjų bei ligų <...>, o mieste jos randa ir įvairialypio nektaro“, – kalbėjo bitininkas.
