Kova prieš cukrų įgauna pagreitį
Šiandien mes žinome, kad sveika mityba yra svarbi, norint išlaikyti gerą mūsų kūno būklę. Šį ryšį tarp dietos ir sveikatos pirmą kartą įrodė 1800-ųjų viduryje Škotijos jūrų laivyno chirurgas dr. Josephas Lindas, kuriam priskiriamas vienas iš ankstyviausių klinikinių kontroliuojamų tyrimų. Jo tyrimas atskleidė, kad citrusiniai vaisiai gali apsaugoti jūreivius nuo skorbuto. Atradimas padėjo pagrindą įtraukti citrinas ir laimus į standartinį jūreivių racioną bei parodė, kaip sveika mityba gali išgelbėti daugybę gyvybių, praneša „BBC Science Focus“.
Kaip skelbiama „BBC Science Focus“, šiais laikais mokslas gali išnarplioti beveik kiekvieną mūsų mitybos elementą, tačiau daugelis iš mūsų vis dar yra pasimetę. Net ir laikantis oficialių patarimų, sveikas maistas, kuris, atrodo, suteikia energijos vienam žmogui, kitam gali sukelti nuovargį ar išsipūtimo jausmą. 2015 metais Izraelio mokslininkų komanda kelias dienas stebėjo 800 žmonių cukraus kiekį kraujyje ir padarė išvadą, kad individų biologinis atsakas į identišką maistą buvo labai įvairus. Kai kurių žmonių gliukozės kiekis kraujyje „šoko“ suvalgius saldžių ledų, o kitų gliukozės kiekis padidėjo tik vartojant krakmolingus ryžius.
Pastaraisiais metais kova prieš cukrų tampa vis labiau įtempta ir darosi vis sunkiau nepaisyti ryšio tarp per didelio cukraus vartojimo ir padidėjusios 2 tipo diabeto, širdies ligų ir nutukimo rizikos. Reaguodamos į tai, viso pasaulio vyriausybės įveda cukraus mokesčius, o maisto įmonės mažina cukraus kiekį savo produktuose. Tyrimai rodo, kad du trečdaliai amerikiečių bando sumažinti suvartojamo cukraus kiekį, rašo „Forbes“.
Mokslininkai ir verslininkai ieško naujų būdų sukurti aplinkai ir žmogui tvaresnius maisto produktus bei šiuolaikinio žmogaus poreikius atliepiančią buitinę techniką ir Lietuva čia nėra išimtis. Anot „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovo Liudviko Aleliūno, kiekvienas produktas palieka pėdsaką sveikatai ir aplinkai, tad pokyčių imtis tiesiog būtina.
„Glaudžiai bendradarbiaudami su gamintojais visose Baltijos šalyse, atrinkome per 500 produktų. Peržiūrėsime jų sudėtį ir atnaujinsime receptūras, naudodami mažiau pridėtinio cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų“, – teigia L. Aleliūnas.
Pasak jo, „Rimi“ gaminamuose ir privačios etiketės gaminiuose pridėtinio cukraus kiekis bus sumažintas 10 proc., o druskos – 15 proc. Vartojimui paruoštuose patiekaluose 10 proc. bus sumažintas ir sočiųjų riebalų kiekis, nenaudojami skonio ir kvapo stiprikliai: E620-635, E640, E650.
Kaip priduria L. Aleliūnas, klientų dėmesio centre atsiduria ne tik gaminių saugos, funkcionalumo ar poveikio sveikatai, bet ir tvarumo aspektai – žaliavų ar jų gamybos poveikis aplinkai, kai kurie etiniai ar socialiniai klausimai, pavyzdžiui, gyvūnų gerovė.
Svirpliai – naujas baltymų šaltinis
Vieni verslai bando pakeisti maisto produktų receptūras, prisitaikydami prie vartotojų poreikio, kiti žengia drąsų žingsnį ir siūlo alternatyvą, kuri gali ne tik pakeisti įprastus maisto produktus, bet ir šokiruoti jų egzotiškumu.
Tą padarė du broliai Donatas ir Marius Glušauskai, mažame kaime Kauno rajone augindami svirplius, iš kurių gaminami maisto produktai. Pasak Donato, svirplių produktų gaminimui reikia labai mažai resursų, jeigu lygintume su kitais gyvulinės ar augalinės kilmės baltymų produktais.
„Mes visada lyginame svirplius su jautiena, nes jie abu yra gyvulinės kilmės produktai, o jautiena iš gyvulinės kilmės produktų turi daugiausiai maistinių savybių bei tų pačių baltymų. Svirplių gamybai naudojama nuo 10 iki 100 kartų mažiau pašaro, vandens, kad užsiaugintume analogišką kilogramą tų pačių baltymų", – kalbėjo Donatas. Jis taip pat pridūrė, jog vabzdžiai tinka ir žiedinei ekonomikai.
„Mes sunaudojame visą svirplį, nes tai, kas lieka po išauginimo, yra trąša žemei, iš to nelieka jokio šalutinio produkto. Jeigu mes to nedarytume komercializuotai, o tiesiog namų ūkyje, mes galėtume juos šerti tam tikromis atliekomis, kaip vaisiai, daržovės, jie puikiai jas valgo, todėl galima užsiauginti tikrai kokybiškų baltymų. Ir jie taip pat suvalgo labai mažai pašaro, ko pasekoje reikia mažai gamtos resursų", – pasakojo verslininkas.
Pasak D. Glušausko, prieš kelis metus paleisti svirplių produktai susilaukė skirtingų nuomonių ir daug įdomių reakcijų. Jo teigimu, nors Lietuviai gana konservatyvūs šiuo klausimu, tačiau grįžtamasis ryšis visgi yra.
„Supratome, kad lietuviai vis dar yra konservatyvūs. Didžioji dalis pirkėjų įsigijo mūsų produktus tam, kad pabandytų kaip egzotišką dalyką. Pirmojo pusmečio prekyba pagrinde ir buvo motyvuota susidomėjimo ir smalsumo. Yra žmonių, kurie skeptiškai tai vertina ir net nevalgo jūros gerybių, ką aš puikiai suprantu, bet daug žmonių atranda mūsų produktus bei toliau juos vartoja, galbūt ne visada grįžta taip dažnai, kaip norėtųsi, tačiau grįžtamasis ryšis yra", – komentavo D. Glušauskas.
Ateities buitinė technika: apie sugedusius produktus praneš šaldytuvas
Maistas, atsižvelgiant į pirkėjų poreikį, klimato problemas, keičiasi. Nemažiau svarbi tampa ir buitinė technika. Verslai ieško naujų sprendimų, kaip sukurti tvaresnius ir žmogui patogesnius įrenginius. Pasak „Electrolux“ buitinės technikos eksperto Igno Bernoto, produktų gamybos procesas tampa vis tvaresnis.
„Jei žiūrėsime iš technologinės pusės, prietaisas su pažangiausiomis technologijomis užtikrina, kad daiktas tarnautų ilgai ir kokybiškai, tuo pačiu taupydamas energijos išteklius bei kitus resursus. Tampa tvaresnis ir pats produktų gamybos procesas. Orientuojamasi į misiją kurti aplinkai draugiškus sprendimus: nuo atsinaujinančiųjų gamybos išteklių iki perdirbto plastiko ar aplinkai draugiškų šaltnešio dujų naudojimo įvairiuose prietaisuose", – komentavo I. Bernotas.
Kaip priduria „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas, mes sparčiai judame link ateities – virtuvės prietaisai tampa vis išmanesni: „Štai išmanioji orkaitė, kurioje integruotos kameros, gali būti susieta su mobiliąja programėle ir atlaisvinti naudotojo rankas bei galvą ne vienu aspektu. Tarkime, atpažinti ruošiamą patiekalą ir už jus parinkti optimalius nustatymus arba pasiūlyti gausybę receptų pasitelkiant specialias gaminimo programas, kurios užtikrins, kad patiekalas būtų pagamintas tobulai.
Svarbu paminėti ir daiktų kūrimą, atsižvelgiant į tvarumo principus. Neabejoju, kad ilgainiui atsiras prietaisų ir jų priežiūros gaminių, kurie suteiks galimybę kiekvienam mūsų priimti dar tvaresnius kasdienius sprendimus. Tarkime, naudojamo vandens švarumą palaikančių ir iš jo mikroplastiko priemaišas „išvalančių“ filtrų arba buitinės technikos prietaisų ir technologijų, skatinančių ilgesnį maisto produktų išlaikymą, kuris padeda kovoti su maisto švaistymo problema. O tokia inovacija kaip išmanusis šaldytuvas su kamera – parankus netolimos ateities sprendimas, leisiantis matyti, kokio ingrediento trūksta vakarienei ar kada baigsis produktų galiojimo laikas", – pasakojo I. Bernotas.
