Dažniausiai apklaustieji kaip aplinką tausojančius įpročius, kuriuos išsiugdė per pastaruosius kelerius metus, įvardina tai, kad nereikalingus daiktus ar drabužius atiduoda kitiems (41 proc.), vengia plastikinių pakuočių ir gaminių (34 proc.), įsigyja naudotų gaminių (31 proc.).
41 procentas apklaustųjų teigia į nuotekas nemetantys jokių atliekų, tačiau klausinėjant apie į nuotekas metamas skirtingas atliekų rūšis, apklaustieji pripažįsta, kad kai kurios atliekos į kanalizaciją jų namuose nukeliauja net kartą ar du per savaitę.
„Per mėnesį didžiausioje šalyje Vilniaus nuotekų valykloje mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma net 74 tonos įvairių atliekų: sauskelnių, higieninių įklotų, ausų krapštukų ir kitų stambių atliekų. Per metus tai sudaro beveik 900 tonų. (...) Jų perdirbti neįmanoma, tik išvežti į sąvartynus, todėl visa tai augina nuotekų tvarkymo kaštus. Taip pat svarbu atkreipti gyventojų dėmesį, kad fiksuojame į kanalizaciją pilamų riebalų pagausėjimą, jie gadina valymo įrenginius, juos užkemša“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas.
Apklausos duomenimis, dažniausiai į nuotekas išpilamas kepimo aliejus ir kiti riebalai, tai daro 46 proc. apklaustųjų, pasenusias maisto atliekas į nuotekas išmeta 38 proc. apklaustųjų, plaukus (35 proc.) ir popierinius rankšluosčius (28 proc.) respondentų.
Nenaudojamus vaistus, pasenusią kosmetiką, sauskelnes ir drėgnas servetėles 1–2 kartus per mėnesį dažniau išmeta vyrai, žemesnio išsimokslinimo apklaustieji.
„Apklausos rezultatai mums parodo, kad turime įsisenėjusius žalingus įpročius – tylią ir nematomą taršą, kurios mastus kasdien fiksuojame nuotekų valyklose. (...)“, – sako „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Saulius Savickas.
„Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa vykdyta rugsėjo 18–26 dienomis. Apklausta 1013 šalies gyventojų nuo 18 iki 65 metų.