Ekspertai vieningai tvirtina – judėti tvariai apsimoka. Taip ne tik mažinamas užterštumas mieste, bet ir sutaupoma laiko bei pinigų. Tik kaip tai daryti tinkamai? Kokius judėjimo būdus reikėtų pasirinkti? Kurie iš jų – žaliausi? Aplinkosaugos, darnaus judėjimo ir kitų sričių profesionalai dalinasi penkiais patarimais, kaip didmiesčiuose keliauti pigiau, greičiau ir tvariau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

1 patarimas – automobilį iškeiskite į kitas transporto priemones

Didžiausias taršos šaltinis Vilniaus mieste – transporto sektorius, sudarantis apie 90 proc. visos oro taršos. Labiausiai prie aplinkos žalojimo prisideda automobiliai, kuriuos kasdienėms kelionėms vis dar renkasi beveik kas antras vilnietis, rodo JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) duomenys.

Kelionės automobiliu ne tik teršia aplinką, bet ir eikvoja laiką. Rytais spūstys Vilniuje trunka apie 78 min., vakarais – apie 113 min. Jose per metus vilniečiai praleidžia vidutiniškai 32 val. Ne gana to, automobilių eksploatacijos kaštai nuolat auga – brangsta kuras ir remonto paslaugos, plečiamos mokamo parkavimo zonos ir kt.

„Automobilį iškeitus į autobusą, troleibusą, dviratį, elektrinį paspirtuką ar paprasčiausią pasivaikščiojimą pėstute, galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų, o svarbiausia – prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo mieste. Šiuo metu viešojo transporto bilietas 1 mėn. laikotarpiui Vilniaus mieste kainuoja apie 29 Eur. Palyginti – už tiek galima įsipilti tik maždaug 16 litrų dyzelinio kuro. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad viešojo transporto bilietams didelės nuolaidos taikomos senjorams, studentams ir moksleiviams (nuo 50 iki 80 proc.)“, – keliavimo viešuoju transportu privalumus pristato JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.

Jonas Damidavičius
Jonas Damidavičius

2 patarimas – keliaukite ne vieni

Kelionės kartu su šeimos nariais, draugais ir kolegomis yra ne tik linksmesnės, bet ir draugiškesnės aplinkai nei keliavimas po vieną.

Anot JUDU viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovės Loretos Levulytės-Staškevičienės, jei dėl tam tikrų priežasčių žmonės nenori ar negali atsisakyti kelionių automobiliais, galima jais važiuoti kartu su draugais ar artimaisiais.

„Turbūt daug kam matytas vaizdas – rytinis kamštis, automobilių gausybė, o juose – tik vairuotojai, nevežantys jokių keleivių. Dažnai nesusimąstome, kad kooperavimasis taip pat gali labai prisidėti prie taršos ir spūsčių mažinimo mieste. Todėl rekomenduojame važiuojant automobiliu pavežti savo šeimos narį, kaimyną, bendradarbį ar pan.“, – tvaraus judėjimo patarimais dalinasi L. Levulytė-Staškevičienė.

3 patarimas – paskaičiuokite, ar automobilis tai tikrai yra greičiausias būdas pasiekti tikslą

Į automobilį ar taksi dažnai sėdame net nesusimąstę, ar kelionės tikslas nėra lengviau pasiekiamas viešuoju transportu, pėsčiomis, važiuojant dviračiu ar elektriniu paspirtuku.

„Keliones automobiliu dažnai pasirenkame dėl įpročio. Vis dėlto paskaičiavus kartais paaiškėja, kad tą patį atstumą būtų galima daug greičiau ir tvariau įveikti kitais judėjimo būdais. Pavyzdžiui, keliones iki 2 km lengvai galima įveikti pėsčiomis, iki 5 km – dviračiu. Mūsų susiformavę keliavimo įpročiai kartais apriboja mus pačius atrasti naujas galimybes“, – įžvalgomis dalijasi J. Damidavičius.

„Pirmasis pasirinkimas keliaujant visada turėtų būti viešasis transportas. Šis judėjimo būdas – greitas, patogus, pigus ir, svarbiausia, draugiškas aplinkai. Tik pagalvokite, į automobilį telpa daugiausiai keturi keleiviai, o vienas autobusas vidutiniškai talpina nuo 60 iki 80 žmonių. Taip pat kadangi viešasis transportas gali važiuoti A juosta, autobusai ir troleibusai mažiau laiko praleidžia kamščiuose, todėl ne taip stipriai teršia aplinką kaip automobiliai“, – teigia L. Levulytė-Staškevičienė.

Loreta Levulytė-Staškevičienė
Loreta Levulytė-Staškevičienė

4 patarimas – pasirinkite tinkamą kelionės laiką

Nenorintys ar negalintys atsisakyti automobilio, gali bent iš dalies sumažinti jo daromą žalą aplinkai. Vienas iš būdų tai padaryti – keliauti ne piko valandomis.

„Keliaujant ne rytinių ar vakarinių spūsčių metu, galima sumažinti automobilio išmetamų ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių) dujų kiekį į aplinką. Važiuojant ne piko metu mažiau laiko praleidžiama kamšiuose, taigi, sutrumpėja ne tik pati kelionė, bet ir išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis. Kaip išvengti kamščių? Pavyzdžiui, rytais darbą galima pradėti nuotoliniu būdu, o gyvus susitikimus organizuoti po rytinio piko valandų“, – teigia L. Levulytė-Staškevičienė.

5 patarimas – skatinkite darbuotojus judėti tvariai

Gyventojus išbandyti tvaresnius judėjimo būdus paskatinti gali ir darbdaviai. Anot J. Damidavičiaus, viešasis transportas visada yra atviras bendradarbiavimui su verslo atstovais.

„Bendradarbiaudami su verslais ar valstybinėmis įstaigomis, galime labiau paskatinti miestiečius kelionėms rinktis alternatyvius būdus. Dažnai socialiai atsakingos įmonės ar įstaigos ir pačios rūpinasi tiek savo darbuotojų sveikata, tiek aplinkosauga, todėl skatina savo darbuotojus į ir iš darbo judėti tvariai.

Per metus vidutiniškai bendradarbiaujame su 600 įmonių. Kiekvienai stengiamės pasiūlyti palankesnes sąlygas įsigyjant viešojo transporto bilietus darbuotojams. Apie tai, kokiais būdais verslas dar gali prisidėti prie tvaraus ir darnaus judėjimo Vilniaus mieste skatinimo diskutuosime nuotolinėje konferencijoje „Verslas juda 2022. Tvarumo link“, – teigia J. Damidavičius.