Įpusėjus pavasariui klaipėdiečiai sukrunta– Minijoje pasirodo žiobriai. Apie šių žuvų žūkle plūdine ir pakalbėkime.
žvejyba upėje
62 straipsnių
Pirmą „Imitacijos meno“ dalį skaitykite čia.
Balandžio mėnesio pirma pusė – sunkių apsisprendimų laikotarpis kiekvienam žvejui. Lydekų dar, o salačių jau gaudyti negalima. Apie žiobrius didžiojoje Lietuvos dalyje dar irgi negirdėti. Karšiai iš esmės gerai kimba tik Atmatoje ir Nemuno žemupio vietose, iki kurių toli važiuoti, o nelabai norisi t...
Vos tik nutirpus sniegui ir upeliams bei upėms išsiliejus iš krantų, sustiprėjusi upių tėkmė pradeda skalauti ir plukdyti įvairius gyvius. Nuo vandens žolių į upę patenka apsiuvos, iš pakrantės žvirgždo vanduo išskalauja įvairias dėles bei kitus vandens gyvius, iš dumblėtų ruožų srovė išplauna „krok...
Atėjus balandžiui nekantriai laukiu žinių iš Šiaurės Lietuvos – ar jau čia „eina” šapalai. Vienais metais šapalų žūklė Mūšoje, Lėvenyje ar Nemunėlyje prasideda maždaug apie balandžio 15 dieną, kitais – savaite vėliau, tačiau beveik visada geras jų kibimas sutampa su pavasarinio potvynio pabaiga, kai...
Pavasaris... taip panyžta meškerės, kad tiesiog nėra kur dingti. Vienintelis vaistas – susirinkti „žaisliukus“ ir dumti kur nors prie upės. O kur geriausia? Aišku – prie Nemuno, o dar geriau kur nors į „upių tėvo“ žemupį. Nemuno ruožus aukščiau Balbieriškio aplankysiu vėliau – gegužės viduryje, birž...
Gyvenime visada smagu atrasti kažką naujo, juolab nuvykti ten, kur žmogus koja – retas svečias. Apie vieną iš tokių kelionių, į Šiaurinį Timaną, esantį Rusijoje netoli Kolos pusiasalio, „Kablys.lt“ portalui papasakojo muselinės žūklės ir kelionių entuziastas Justinas Besusparis.
2010 m. šis straipsnis išėjo spaudoje ir sukėlė nemažus atgarsius bei tikriausia sparčiai prisidėjo prie lašišų ir šakių žūklės išpopuliarėjimo Lietuvoje. Manome, kad verta jį pakartoti šį kartą jau elektroninėje erdvėje, nes kaip rodo patirtis – daugelis žvejybinių tiesų nesensta. Gal gale, smagu p...
Žliugsi po kojomis šlapia žemė. Kokia mirtina tyla miške šiuo metų laiku... Tik aš, padaras iš pilko asfalto miesto, ją drumsčiu, braudamasis pro brūzgynus. Ir ko aš taip skubu? Matyt, miestas nepaleidžia. Įsisiurbia į smegenis šviesos greičio interneto erkė ir siurbia syvus. Neleidžia grožėtis akim...
Sakysite, „Nė velnio, meškeriotojai jau nuo gruodžio 25 d. vaikosi šlakius ir lašišas“. Ir tai yra visiška tiesa, tačiau nuo sausio 1-os jau galima žvejoti ne tik konkrečias žuvis tam tikrose upėse, bet leidžiama meškerioti visose upėse ir upeliuose, kuriuose žvejyba buvo uždrausta dėl lašišinių žuv...
Po penkerių metų bandymų Meškeriotojų sąjungai pavyko iškovoti, kad lašišas ir šlakius (prieš tai, žinoma, įsigiję tai leidžiančias meškeriotojų korteles) šiemet galėsime žvejoti nuo pat pirmos Kalėdų dienos. Tiesa, kyla klausimas, ar būtina taip skubėti? Nes didžiausia metų šventė visgi yra skirta ...
Su Andriumi Urbonu, žinomu Panevėžio spiningautoju buvome sutarę dar rudens pradžioje sukurti reportažą. Tačiau ruduo praėjo, jau buvau pamiršęs mūsų susitarimą, kai sulaukiau Andriaus skambučio su pasiūlymu po kelių dienų susitikti prie Nevėžio. Andrius, kaip visada nedaugžodžiavo – gaudysime ešeri...
Kaip ateina spalio 16-oji ir tenka lašišoms ir šlakiams palinkėti ramaus ir sėkmingo giminės pratęsimo, kurį laiką dar nesinori persėsti į valtis ir plaukti tikrinti ežerų platybių. Paslaptingi upės vingiai, duobės ir sraunumos, slepiančios savyje paslaptį, ir nežinojimas, kas čia gali užkibti tarsi...
Lašiša – turbūt viena iš tų žuvų, dėl kurios alpsta daugelis pasaulio meškeriotojų. Savo kovingumu ji gali lygintis tik su legendomis apipintais tunais ir marlinais. Džiugu, kad šią žuvį turime ir mūsų krašto vandenyse.
„Naktiniu“ upėtakiu gaudytoju tapau „iš reikalo“, o ne specialiai. Taip jau susiklostė, kad per darbus prie mano žinomų upelių tegalėdavau atsidurti tik vėlai vakare. Iš tikrųjų, kad ir kaip norisi suskubti, kol pabaigi reikalus, susikrauni mantą, pravažiuoji Vilniaus kamščius ir pasieki žūklavietę,...
Galbūt ne visi meškerės broliai ir seserys turi galimybę išvykti atostogų kur nors toli, už gimtos Lietuvos ribų, bet dėl to tikrai neverta nusiminti. Kai mūsų karšto gamta tokia nuostabi, galima visas meškeriotojiškas atostogas praleisti kuriame nors iš Lietuvos regionų. Vienas mūsų šalies perlų – ...
Vasaros pabaigoje – rudens pradžioje mažos mūsų krašto upės ir upeliai dažnai nusenka ir juose pagauti kažką padorus darosi sunku. Tačiau, atsidūrus šiuo metu prie tokio tipo vandens telkinių, galima išmėginti vieną žūklės būdą, kuris gali jus išgelbėti nuo visiškos „nekibos“.
Ne vienam meškeriotojui šapalų žvejyba museline asocijuosi su vos ne iki kaklo įsibridusiu žveju, mėtančiu ryškų „šniūrą“ kokiame nors upelio vingyje. Tačiau šiuo žūklės būdu galima meškerioti ir kiek kitaip. Juolab, kad tokį žvejybos būdą itin mėgo senosios kartos meškeriotojai, kada dar kvėpuojanč...
Gegužės antroje pusėje vis dažniau užkepinus saulei dažnai nė nepastebime, kaip kalendorius pasistumia vasaros pusėn ir prasideda birželis – pirmasis vasaros mėnuo. Neseniai prasiskleidę medžiai žaliuoja visu ryškumu, tebežydi visomis spalvomis gėlių žiedai, stiebiasi žolynai. Pakrančių pievomis dūz...
Kartą netyčia prie upės sutikau žvejojančią pažįstamą, pavadinkim ją vardu R. Be galo azartiška žvejė pasirodė. Jei anksčiau kada tekdavo vežtis žvejybon moterį, tai ta žvejyba dažniausiai likdavo nevykusia ir nepavykusia, nes visos iki tol kartu žvejodavusios moterys tas ,,rybalkes“ sugadindavo. Įd...
