357 straipsnių
Žvaigždė yra didelės masės šviečianti dujų sfera. Žvaigždžių branduoliuose vyksta (arba anksčiau vyko) termobranduolinės sintezės reakcijos. Artimiausia Žemei žvaigždė yra Saulė - tipiškas G spektrinės klasės atstovas. Artimiausia Žemei žvaigždė po Saulės yra Proxima Centauri, nutolusi per 40 trilijonų kilometrų. Šviesa iš Proxima Centauri Žemę pasiekia per 4,2 metų. Važiuojant greičiausiu šiuolaikiniu traukiniu didžiausiu greičiu (515,3 km/val.) pasiekti Proxima Centauri užtruktų apie 8,86 milijonus metų.
Galbūt jos visai ne juodos ir ne skylės. Juodosios skylės, gravitacijos pabaisos, taip pavadintos todėl, kad net šviesa negali ištrūkti iš jų gniaužtų, yra vieni paslaptingiausių Visatos objektų.
Šis paveikslėlis gali atrodyti kaip gana įprastas naktinio dangaus vaizdas, tačiau tai, į ką žiūrite, yra daug įdomiau nei tik spindinčios žvaigždės.
Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Alfa, galimai turi superžemės dydžio planetą gyvybinėje zonoje. Tai yra pirmas kartas, kai tiesiogiai užfiksuotas uolinės planetos signalas, tinkamai eliminavus žvaigždės spinduliuotę.
„Ar aš vienintelis dar ne Abu Dabyje?“ – juokais klausė vienas vaikinas instagrame. Iš tikrųjų, atrodo, kad visa influencerių brigada persikraustė gyventi į pliažą.
Vyrauja populiari teorija, kad maždaug tris ketvirtadalius visatos sudaro „tamsioji materija“ – paslaptinga medžiaga, sąveikaujanti su matoma materija gravitacijos būdu. Tačiau, nepaisant plačiai pripažįstamos teorijos, mokslininkai dar neturi tiesioginių jos egzistavimo įrodymų.
Visos žvaigždės karts nuo karto žybteli, kaip ir mūsų Saulė. Mažesnės už mūsiškę žvaigždės žybsi ne ką blausiau – tai yra viena priežasčių, kodėl jų planetos greičiausiai nėra labai gera vieta gyvybei.
Žvaigždės formuojasi iš didelių tarpžvaigždinių dujų debesų, kurių sutankėjimai ima trauktis ir byrėti į gabaliukus. Nors žvaigždės susiformuoja grupėse ar spiečiuose, dviem žvaigždėm atsirasti taip arti viena kitos, kad taptų dvinare sistema, yra kiek sudėtingiau. Vienas iš būdų – jei aplink žvaigž...
Masyvios žvaigždės, baigdamos savo gyvenimus, sprogsta supernovomis, o sprogimo vietoje lieka neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad neutroninė žvaigždė negali būti masyvesnė, nei 2,16 Saulės masės – masyvesnis objektas turėtų pavirsti juodąja skyle.
Vos už 1000 šviesmečių esantis objektas žvaigždės sistemoje gali būti artimiausia žinoma juodoji skylė – bet taip mano ne visi.
Astronomijos profesorius emeritas Jamesas Kaleris gimė po Ožiaragio ženklu, tačiau Saulė tuomet buvo... Šaulio ženkle.
Visi cheminiai elementai, išskyrus vandenilį, helį ir truputį ličio, susiformavo dėl žvaigždėse vykstančių procesų. Pagrindinis procesas yra termobranduolinė sintezė, sukurianti daugumą elementų, lengvesnių už geležį, ir pačią geležį.
Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse, gyvenimo sprendimuose, net suteikė vardus. Ryšys tarp kosmoso kūnų ir...
Kai Saulė aukštai nepakyla, ir termometro stulpeliui gretai prisireiks mėlynų brūkšnelių, žinome – artinasi žiema. Bet juk su pačia Saule nieko nevyksta, ji šviečia taip pat, gal netgi stipriau – arčiausiai jos Žemė būna sausio mėnėsį. Taigi kodėl kosmose šalta?
Moterų sukurta internetinių pažinčių svetainė patikrino žvaigždes ir nustatė, kurie astrologiniai ženklai labiausiai linkę į neištikimybę, rašoma nowtolove.com.
Pirmasis aptiktas gravitacinių bangų signalas atsklido iš dviejų juodųjų skylių susijungimo. Tai nestebina – būtent toks įvykis sukuria stipriausias gravitacines bangas tame dažnių ruože, kuriam jautrūs LIGO detektoriai. Stiprumą nulemia objektų kompaktiškumas ir masė: jie juda beveik šviesos greiči...
Galaktikoje NGC 6946, dar žinomoje kaip Fejerverkų galaktika dėl sparčiai besiformuojančių žvaigždžių, aptiktas labai trumpai žybtelėjęs stiprus rentgeno spindulių šaltinis.
Nors horoskopai egzistuoja tūkstančius metų, astrologija nuo mokslo atskirta XVII a., o dabar laikoma geriausiu pseudomokslo pavyzdžiu.
Gyvenimui tinkančios egzoplanetos paieškos kelia daug frustracijos. Nors mes radome krūvą uolėtų planetų, skriejančių tinkamu atstumu nuo jų žvaigždės, tolimesni tyrimai iki šiol daugiausia nieko nedavė: tai tik nuodingos planetos, kurių žvaigždės neprognozuojamos.
Klausimas apie Visatos plėtimosi spartą vis labiau glumina. Dviejų pagrindinių Visatos spartėjančio plėtimosi matavimo metodų rezultatai nesutampa 9 proc. Astronomai sumąstė kitą nepriklausomą metodą, turėjusį padėti nuspręsti, kuris iš anų dviejų metodų teisingas – bet trečiasis metodas pateikė nau...
Žemė nėra vienintelė planeta – vien tik mūsų galaktikoje, Paukščių take (kuris yra tik dar viena galaktika iš milijardų kitų galaktikų visoje visatoje) gali būti trilijonas kitų planetų. Bet rasti šias egzoplanetas yra didelis iššūkis, net jei jos ir nėra taip toli.
