116 straipsnių
Šią vasarą žvejai mėgėjai skundėsi nesėkminga žvejyba beveik visoje Lietuvoje. GRYNAS.lt gavo informacijos, kad taip galėjo būti dėl įžuvinimui skirtų žuvų būklės. Teigiama, kad nėra daromi jų tyrimai, netinkamai prižiūrimi akvakultūrų ūkiai, kuriuose auginamos žuvys įžuvinimui. Kiek ši informacija ...
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai kartu su Žuvininkystės tarnybos specialistais pirmą kartą Lietuvoje panaudojo cheminį žymeklį kalceiną (fluorescencinį dažą) ir osmosinės indukcijos metodą, skirtą žuvims žymėti. Tokiu būdu jau sužymėta 12 000 lašišų ir šlakių.
Žuvininkystės tarnyba tęsia Europinių ungurių įveisimo darbus skirtinguose Lietuvos regionuose. Paaugintais europiniais unguriais jau praturtinti Šilutės, Kaišiadorių, Anykščių rajonų vandens telkiniai. Artimiausiu metu unguriukų sulauks Utenos, Švenčionių, Trakų ir kitų rajonų vandens telkiniai.
Po 3 nesėkmingų bandymų 2017 metais įsigyti stiklinės bei paaugintos stadijos ungurių, šiais metais Žuvininkystės tarnybos specialistams pavyko įsigyti daugiau nei 1 milijoną 700 tūkstančių vienetų stiklinės stadijos ungurių. Vadinasi, dar daugiau ungurių apsigyvens Lietuvos vandens telkiniuose.
Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos eršketų išteklius Lietuvos vandenyse bando atkurti dar nuo 2011 metų rudens. Šį pavasarį žuvivaisos specialistai pasistūmėjo į priekį – į Šventosios upę išplaukė 1000 aštriašnipių eršketų metinukų.
Vargu ar rastumėte žveją, kuris nesidžiaugtų sugavęs lašišą arba šlakį. Lašišinės žuvys – pasididžiavimo vertas laimikis ir lygiavertis priešininkas, todėl visada džiugu, kai jomis papildomas dar vienas vandens telkinys Lietuvoje.
Lašišų tėvu vadinamas Egidijus Leliūna kreipėsi į asociaciją „ Lašišos dienoraštis “ ir atvirai pasisakė apie dabartinį lašišinių žuvų ir ne tik veisimo aparatą. Laiškas ilgas, bet prasmingas ir įdomus, paaiškinantis, kodėl rizikuojame likti baltomis varnomis žuvivaisos srityje.
Norint palaikyti ir išsaugoti žuvų išteklius, kiekvienais metais Lietuvoje vyksta įžuvinimai. Šį kartą šventė atėjo į Kaišiadorių rajono žvejų kiemą. Vakar vietos vandens telkiniai pasipildė unguriais.
Lietuvos žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse imta rūpintis dar XIX amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. Nuo to laiko žuvivaisa rūpinosi tiek valstybinės, tiek medžiotojų ir žvejų draugijos, žuvivaisos įmonės ir žuvininkystės ūkiai – žuvivaisos da...
Nors dabar tuo sunku patikėti, Lietuvos upėse ne taip ir seniai plaukiojo įspūdingos žuvys eršketai. Dabar vėl siekiama atkurti jų populiaciją. Šią savaitę į Šventosios upę Jonavos rajone buvo paleista 200 vienetų aštriašnipių eršketų metinukų.
Į valstybinius mūsų šalies vandens telkinius pernai iškeliavo daugiau kaip 24 mln. įvairių žuvų. Tokius skaičius atskleidžia Žuvininkystės tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaita.
Lašišoms ir šlakiams ateityje bus lengviau pasiekti trijų Vakarų Lietuvos upių aukštupiuose esančias nerštavietes. Žuvininkystės tarnyba pradėjo paruošiamuosius darbus, kad prie šias upes subjaurojusių užtvankų atsirastų žuvitakiai.
Žuvininkystės tarnybos vadovo postą pretenduoja 18 kandidatų. Naują vadovą tikimasi atrinkti iki balandžio vidurio.
Aštriašnipiai eršketai, sterlės, sturiai – pažiūrėjus į Lietuvos upes sunku patikėti, kad šių egzotiškų žuvų jose buvo ir ne taip jau mažai. Žuvivaisos specialistai jau nuo 2011 metų mėgina atgaivinti eršketų populiaciją Lietuvoje ir tikisi sulaukti laiko, kai žvejai vėl galės džiaugtis karališkais ...
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, paklaustas, kodėl buvęs jo patarėjas Virginijus Eugenijus Kirsnickas tapo Žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos stebėsenos komiteto pakaitiniu nariu, sakė negalįs pasakyti.
Daugelį gamtos apsaugos entuziastų ir žvejų jaudina eršketų likimas Lietuvoje. Dabar jau sunku patikėti, kad praėjusio amžiaus pradžioje žvejai Lietuvoje dar sugaudavo įspūdingo dydžio eršketų.
Lietuvoje jau keletą metų vykdoma aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo programa, tačiau norint sugrąžinti šias galingas žuvis į mūsų vandenis reikia daug lėšų, kurių šiuo metu trūksta. Visgi netrukus viltis, jog eršketai vėl nerš mūsų upėse, gali išaugti, nes Baltijos šalys nusprendė šio tikslo si...
Žemės ūkio ministerija ieško bent dviejų tarnybų vadovų, kurie buvo atleisti įvairiomis aplinkybėmis.
Pertvarkant Žuvininkystės tarnybą, joje nuo rudens darbuotojų sumažės trigubai - iki 45 darbuotojų. Tai numatyta žemės ūkio ministro Broniaus Markausko įsakymo projekte.
Visam pasauliui baiminantis dėl žuvų išteklių ir žuvų kokybės, lietuviai gali ramiau atsikvėpti. Naujausiais duomenimis, turime ir kuo pasidžiaugti, ir kuo pasididžiuoti prieš kitus.
