37 straipsnių
Arbata – kaip mylinti širdis. Ryte – tonizuoja, vidurdienį – gaivina, o vakare – atstato fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Ne veltui arbatos receptai yra žinomi tūkstančius metų, o dėl prekybos ja įtakų zonų į karą yra pakilusi ne viena imperija.
Zitos Mikoliūnienės šeimoje nerastume jokių Ceilono, kiniškų ar indiškų arbatų. Moteris tiki, jog jų gerti nevalia, ir atvirai dėsto, kas kenksminga atvežtinėse arbatose.
Kai nemiga apima ne dėl ligos, paprasčiausias būdas yra gulėti tamsoje užsimerkus ir nesinervinti, LRT Radijui sako žolininkė Nijolė Degutienė.
GRYNAS.lt neseniai rašė apie įvairius kaštonų panaudojimo būdus. Tačiau yra ir kitų rudens gėrybių, turinčių gydomąjį poveikį. Liaudies medicinos žinovai kviečia eiti į mišką ir jų prisirinkti tiek, kad užtektų iki naujo derliaus. Patogiausia ąžuolo stiprybę perimti geriant gilių kavą. Tačiau jos mė...
Pajutus pirmuosius peršalimo požymius visai nebūtina skubėti į vaistinę pirkti cheminių preparatų. Liaudies medicinos žinovės GRYNAS.lt pateikė daugybę netradicinių, kai kuriems galbūt ir šypseną sukelsiančių gydymosi metodų, kurie padės pasveikti be didelių išlaidų ir be sintetinių vaistų.
Prasidedant šaltajam sezonui žmonės suskumba imunitetą stiprinti česnakais, imbierais, medumi, tačiau nepelnytai pamiršta žolelių arbatas, sako žolininkė, provizorė Jadvyga Balvočiūtė.
Troškulį malšinate sultimis ir save vadinate sveikuoliais? Tikri sveiko gyvenimo būdo šalininkai tik pasijuoktų.
Senovės romėnai tikėjo, kad mėtų aromatas skaidrina protą, todėl žymūs žmonės ant galvos nešiojo mėtų vainikus. O dabar, sako „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė, mėtos yra ne tik puikus vaistas, bet ir pagardina įvairius patiekalus. „Mėtos pagerina desertų skonį, tinka su jogurtu, rūgp...
Inkstų akmenlige dažniau serga išsivysčiusių šalių gyventojai, beje – baltosios rasės atstovai, sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė.
Ir modernioji medicina patvirtina, kad 70 proc. visų žinomų ligų kyla dėl negatyvių minčių, sako žolininkė Nijolė Degutienė.
Tarp medikų ir žolininkų jau seniai jaučiami tam tikri nesutarimai. Pirmieji neretai nuvertinami kaip mokantys siūlyti tik chemijos produktus, antrieji – kaip raganiai, kurių gydymo būdai nustebina net visko mačiusius.
Žolininkai primena, kad bręstantys medžių pumpurai ir iš žemės prasikalusios pirmosios žolės – vertingiausi pavasario augalai, kadangi jie būna sukaupę pačias vertingiausias medžiagas.
Belaukiant vasaros brandos šventės – Žolinių – Vilniaus universiteto botanikos sodo teritorijoje atidengtas paminklinis suoliukas, skirtas vienos pirmųjų šalyje sveiko ir ekologiško gyvenimo būdo propaguotojos, vienos garsiausių Lietuvos žolininkės, vaistininkės habil.dr. Eugenijos Šimkūnaitės atmin...
Marijampolėje gyvenanti žolinininkė Liudmila Vasiliauskienė, nors vaistažoles augina vos 80 arų ūkyje, vertingomis žolėmis sugeba aprūpinti ne tik gydymo centrus ir sanatorijas bet ir specializuotas vaistines.
Liga – tai dovana, nes rodo, į ką turime atkreipti dėmesį, ką keisti gyvenime. Skausmas – signalas, skelbiantis, jog fizinis kūnas yra pavojuje. Taip mano žolininkė, bioenergetikė, menininkė Silvija J. Gloden. Ją kalbina dienraštis „Šiaulių kraštas“.
Kiekvienuose namuose dažniausiai yra pirmosios pagalbos vaistinėlė, kurioje – reikalingiausi medikamentai, vaistai nuo skausmo, nuo žarnyno sutrikimų, tvarsčiai.
Laidoje „Tarp miesto ir kaimo“ žiūrėkite: Ignalinos rajone esančiame Strigailiškio kaime yra laukiami visi, kurie nori susipažinti su šakočio atsiradimo istorija ir jų kepimo būdais. Čia yra įkurtas šakočių muziejus, kur galima paragauti ne tik lietuviškų šakočių, bet ir užsienietiškųjų analogų. Mol...
