žiniasklaida

Modernią demokratinę sistemą oficialiai sudaro trys atskirtos valdžios: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisėsauga. Neoficialiai prie jų prijungiama ir ketvirtoji – žiniasklaida. Ar mes pakankamai įvertiname ketvirtosios valdžios svarbą?

Keista tai rašyti trisdešimtaisiais nepriklausomybės metais, bet mes turime problemų su žodžio laisve. Čia nėra nei dramos, nei tragedijos. Tik tyli sąvokos ir ją paremiančių vertybių erozija, paskatinama neatsakingų sprendimų.

Prireikė pusės metų, kad Lietuvoje būtų atsipeikėta dėl pasirinktos strategijos per COVID-19: pasirodo, sėkmingiau tvarkosi kaimynai, kurie pasitikėjo piliečių sąmoningumu, vertėsi nuosaikiais bei nuosekliais draudimais ir rekomendacinio pobūdžio apribojimais, vengė kraštutinių priemonių bei kaitali...

Laidoje „Esminiai dalykai“ šįkart gilinamasi į Lietuvos žurnalistikos užkulisius. Laidos svečias – fotografas, fotožurnalistas ir vienas iš multimedijų bei dokumentinių pasakojimų platformos „Nanook“ įkūrėjų Artūras Morozovas. Visą laidą žiūrėkite ČIA.

Laidoje „Esminiai dalykai“ šįkart gilinamasi į Lietuvos žurnalistikos užkulisius. Laidos svečias – fotografas, fotožurnalistas ir vienas iš multimedijų bei dokumentinių pasakojimų platformos „Nanook“ įkūrėjų Artūras Morozovas.

Šių dienų aktualija – kur dingo motyvacija?

FOMO (angl. fear of missing out), arba „baimė praleisti“, yra reiškinys keliantis didelį stresą jūsų gyvenime. Pakalbėkime – ką turėtumėte žinoti apie FOMO istoriją, ką sako tyrimai, kaip atpažinti ir kaip susigyventi su FOMO, kad išvengtumėte neigiamos įtakos. Kas yra FOMO? FOMO yra jausmas ar suvo...

Prisiminti Oskaro Vaildo žodžius „Tai, už ką žmonės miršta, nebūtinai yra tiesa“ mane privertė apsilankymas vaistinėje, kur darbuotoja, pamačiusi mane su kauke, tarstelėjo: „Nusiimkite tą skudurą, karantinas baigėsi...“. Kai aš jai pasakiau, jog esu rizikos grupės žmogus, todėl bijau ir užkrėsti ir ...

Pasitikėjimas žiniasklaida yra žemiausias per visą stebėjimų istoriją nuo 1998 metų, tačiau apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys situaciją vadina normalia.

Melagingos informacijos pandemija, kaip ir pats koronavirusas, kai kuriems žmonėms pakenkia labiau.

Gegužės 25 d. – tarptautinė dingusių vaikų diena ir kaip pastebi specialistai, labai dažnai lietuviai neįsivaizduoja šios problemos masto ir kiek šiuo metu vaikų yra laikoma dingusiais mūsų šalyje. Apie šį visuomenės skaudulį, kuris gali paliesti kiekvieną šeimą, kalbėjosi „Delfi rytas“ laidos vedėj...

Nežinau ar šiais neramiais laikais tiesiog turėjau daugiau laiko, ar dabar kaip niekada sukruto visokie sąmokslų kūrėjai, skleidėjai, informacijos interpretuotojai ir melagienų tikėtojai. Atrodo, kaip ištirpus pirmam sniegui pievoje reikia saugotis gamtinių turtų, taip internete dabar būtina įtempti...

Šiandien, minint laisvos lietuviškos spaudos ir knygos dieną, mes esame nelaisvėje – karantine. Kokia bus žiniasklaida po šio sunkaus periodo, kuris užklupo iš pasalų ir labai stipriai mums visiems įkando. Ar išsigydysime žaizdas? Ar teks amputuoti kai kurias žiniasklaidos galūnes priklauso tik nuo ...

Šiuolaikinėje vakarietiškoje visuomenėje savižudybės temos neeskaluojamos, virto savotišku tabu. Kuomet įvyksta savižudybė, apie tai stengiamasi pateikti kuo mažiau detalių. Pagrindinė to priežastis – kad kiti neimtų mėgdžioti. Ilgai netgi po mirties savižudžiai dažnai būdavo laikomi kitokiais ir ne...

Dėl koronaviruso pandemijos visame pasaulyje suprastėjo naujienų reporterių darbo sąlygos, besitęsiant darbuotojų atleidimo bangai ir didėjant spaudimui žiniasklaidos laisvei, rodo ketvirtadienį paskelbtas Tarptautinės žurnalistų federacijos (TŽF) tyrimas.

Jau antras mėnuo šalis gyvena karantino sąlygomis. Lietuva COVID-19 plitimą suvaldė ir tas išties džiugina. Tačiau daugelį verslų priverstinis užsidarymas stipriai paveikė ir dar ilgą laiką veiks neigiamai.

Tarptautinė žiniasklaida ir žmogaus teisių grupės penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl Mozambiko žurnalisto, kuris daugiau nei prieš savaitę dingo nuo džihadistų nukentėjusioje šiaurinėje šalies dalyje.

Štai ir pasaulinis karas su nauju koronavirusu. Kažkur šliaužia frontas, o visur kitur gyvenimą kausto paralyžius. Baigėsi globali draugystės puota. Vizitai ir mainai, varę visuotinį augimą, ūmai nebepopuliarūs. Bunda natūrinio ūkio logika: pasidaryk pats, ko tau reikia, ten, kur esi, iš to, ką turi...

Nors informacijos apie koronaviruso grėsmes – daugiau nei apstu žiniasklaidos kanaluose ir socialinėse medijose, tačiau dalis žmonių visiškai neįsiklauso į raginimus saugoti save ir kitus. Kodėl taip yra?