93 straipsnių
„Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo reikšmingus pokyčius − visų trijų Baltijos šalių ekonomikų temperatūra krito labiausiai per dešimtmetį. Prastėjanti padėtis darbo rinkose, vangus kredito augimas ir stipriai išaugęs gyventojų taupymas vėsino šalių ekonomiką. Vis...
Lietuvos valstybės skola šiuo metu susilaukia ypatingai daug dėmesio. Viena vertus, padidėjęs susidomėjimas yra natūralus, nes Lietuva skolinasi iki šiol neregėtas pinigų sumas, ir daugeliui pagrįstai kyla klausimas, ar tai yra tvaru. Kita vertus, diskusijos apie šalies skolą neretai praslysta pavir...
Pavasarį sparčiai prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir augant baimėms dėl pajamų ir darbo vietų likimo, buvo ne juokais baimintasi, kad būsto rinką Baltijos šalyse ištiks panaši lemtis kaip 2008 metais. Tačiau realybė pasirodė daug optimistiškesnė, ir visų trijų Baltijos šalių sostinių būsto rink...
Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Jam įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip ta...
Stebint „Brexit“ derybas neapleidžia jausmas, kad prieš akis – jau matytas filmas. Ir vėl artėjant rudens viduriui vieną bevaisį derybų ratą seka kitas, o derybų žlugimo tikimybė tik auga. Tam, kad valstybės sugebėtų ratifikuoti susitarimą iki šių metų galo, kai baigsis pereinamasis laikotarpis Jung...
Pandemijos šokas neigiamai paveikė visų pasaulio šalių ekonomikas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei ekonominių sunkumų priežastis visoms šalims buvo vienoda, tai rezultatas turėtų būti panašus. Tačiau realybėje šalių patirta žala skiriasi lyg diena ir naktis. Kodėl Lietuva atsipirko gana lengvai...
Šalies būsto rinka antrąjį šių metų ketvirtį buvo gerokai supurtyta pandemijos, tačiau rimtų pasekmių buvo išvengta, pastebi „Swedbank“ ekonomistai.
Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika viršijo visus lūkesčius. Daugelis tikėjosi kone dviženklio ekonomikos susitraukimo, tačiau realus BVP per metus traukėsi vos 3,8 proc. Bent jau kol kas ši krizė visai nepanaši į buvusią prieš dešimtmetį. Grandininė nemokumo reakcija neprasidėjo, didžiulių...
Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl finansinės sistemos griūties – po pasaulį sparčiai išplito virusas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Norėdamos suvaldyti jo plitim...
Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutines pajamas gaunanti šeima Lietuvos didmiesčiuose galėjo įpirkti mažesnio ploto butą nei 2019-ųjų pabaigoje. Per metus būsto įperkamumas Vilniuje ir Kaune šiek tiek mažėjo, Klaipėdoje − augo, skelbia „Swedbank“.
Dėl karantino daugiau nei 30 tūkst. Lietuvos gyventojų netekus darbo, dalis gyventojų šiandien gyvena skurde ar vien iš skiriamų išmokų. Kaip rodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atlikta apklausa, apie ketvirtis Lietuvos gyventojų nukentėjo nuo pandemijos netekus darbo ir pajamų, da...
Pasaulinė pandemija išjungė didelę dalį ūkio šakų visame pasaulyje. Dalis darbuotojų dirba iš namų, kitai darbuotojų daliai tiesiog nebėra ką dirbti, nes apribotas žmonių judėjimas. Kiekviena pandemijos savaitė didina riziką žlugti verslams ir taip pradanginti darbo vietas. Darbo rinkos sveikata yra...
Pasaulio ekonomikai susiduriant su seniai nematytu iššūkiu, turbūt pirmą kartą istorijoje žmonija visiškai atsisako toleruoti nereikalingas mirtis ir sutinka uždaryti viešąjį gyvenimą taip paaukodama ištisus ūkio sektorius. Ispaniško maro metu buvo užsidarę atskiri miestai, bet ne ištisos valstybės ...
Praėję metai Lietuvos būsto rinkai buvo neeiliniai, o paskutinis ketvirtis viršijo visus lūkesčius. Didėjanti paklausa ir vos iš paskos spėjanti pasiūla lėmė būsto kainų augimą, tačiau gyventojų pajamos augo dar sparčiau, todėl būsto įperkamumas išliko rekordiškai aukštas. Užvertus rekordinius metus...
„We are not here to close credit spreads”. Ši vakarykštė (kovo 12 d.) Europos centrinio banko prezidentės Christine Lagarde frazė gali įeiti į istoriją taip, kaip įėjo Mario Draghi „whatever it takes“. Kol madam C. Lagarde kalbėjo, Italijos skolinimosi kaina praktiškai padvigubėjo. Neaišku, ar toks ...
Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per sparčiai augantys atlyginimai mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ir taip yra griaunamas mūsų šalies augimo potencialas. Kita vertus, struktūriniai rodikliai kol kas nerodo jokių konkure...
Šalies ekonomikai nuosekliai augant, nuolat kylant vidutiniam darbo užmokesčiui ir klestint nekilnojamo turto rinkai, kyla klausimų, ar toks augimas yra tvarus. Galbūt tikrieji ekonomikos iššūkiai čia pat, tik jie dar neryškūs ir dėl to nekelia nerimo?
Vilnietis už metinį atlyginimą gali įpirkti maždaug 6,5 kv. m buto, Talino gyventojas – 8 kv. m, panašiai tiek ir rygietis. Kita vertus, Vilniaus NT rinkoje beveik 40 proc. butų – naujos statybos, Taline – ketvirtadalis, Rygoje dar mažiau. Tačiau tai tik skaičiai, žurnalas „Investuok“ į visas šias t...
Galima prognozuoti, kad būsto kainų augimas rinkoje išliks, tik jis kitais metais bus lėtesnis negu šiais metais, taip laidoje „DELFI diena“ sakė NT ekspertai. Tiesa, kaip buvo pažymėta laidoje, į areną ateina namų ir kotedžų segmentas. Jis pradeda daryti vis didesnę konkurenciją butams.
Trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo tendencijos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse išsiskyrė. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad Lietuvos didmiesčių būsto įperkamumas per metus smarkiai gerėjo dėl sparčiai augusių atlyginimų, tuo tarpu Taline ir Rygoje būsto kainos pralenkė atlyginimų a...
