Venera

197 straipsnių

Venera (sen. lietuvių pavadinimai: Aušrinė, Vakarinė) – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta (tarp Merkurijaus ir Žemės). Po Mėnulio tai – antrasis pagal šviesumą objektas naktiniame danguje (iki –4,6 ryškio), maksimumą pasiekiantis tuoj pat po saulėlydžio arba prieš pat saulėtekį.

Oro temperatūra +500°C. Atmosferos slėgis – 91 Žemės atmosfera. Krituliai – sieros rūgšties lietūs. Vis dėlto teraformuoti Venerą vieną dieną gali tapti įmanoma. Žinoma, kai būsime pasiekę pakankamą technologinį lygį. Tačiau iššūkiai Žemės sesėje bus visiškai kitokie nei teraformuojant Marsą.

Jonas Vaiškūnas

Gegužės danguje ir toliau savo šviesiu išsiskiria Jupiteris, vienas pirmųjų spindintis vakarais link vakarų horizonto besileidžiančiame Dvynių žvaigždyne. Šiek tiek dešiniau ir aukščiau nuo Dvynių žiba šviesiausia Vežėjo žvaigždė Kapela. Pietinėje dangaus pusėje išsiskiria Mergelės žvaigždynas su ja...

Pagal teoriją, panašios į Žemę planetos auga, kai susiduria ir susijungia smulkesni kūnai. Žemė ir Venera, kol išaugo, tikriausiai iškentė maždaug tuziną tokių galingų smūgių, iš kurių žinomiausias sukūrė Mėnulį. Bet tokių įvykių pėdsakai mūsų planetų sistemoje seniai ataušę. Roxana Lupu iš SETI ins...

Visatoje yra toks kosminis objektas, kuris per keletą sekundžių išspinduliuoja tiek energijos, kiek mūsų Saulė per visą savo egzistenciją – per 10 mlrd. metų. Tačiau šis objektas – toli gražu ne pats ryškiausias ir ne labiausiai akinantis.

Europos kosmoso agentūros aparatas „Venus Express“, besisukantis artimiausios Žemės kaimynės Veneros atmosferoje, pirmąkart nufilmavo į vaivorykštę panašų reiškinį – tai yra pirmas kartas, kai tokį reiškinį pavyko užfiksuoti ne Žemėje.

Režisieriaus Guillaume`o Gallienne`o komedija „Berniukai ir Gijomai, prie stalo!“ (Les Garcons et Guillaume, a table!) Prancūzijos kino apdovanojimų ceremonijoje, kuri penktadienį vakare įvyko Paryžiuje, laimėjo penkis apdovanojimus, tarp jų patį prestižiškiausią geriausio filmo „Cezarį“.

Žvelgiant į saulės sistemos planetų įvairovę - nuo daugiau nei +400°C įkaitusio Veneros paviršiaus iki -220°C šalčiu alsuojančio dujų milžino Urano - atrodytų tik mūsų gimtoji Žemės planeta, turinti palankų klimatą gyvybei klestėti, yra atsidūrusi tinkamiausioje mūsiškės saulės sistemos vietoje – ra...

Gali būti, kad Mėnulį Žemė atsiviliojo nuo Veneros – manoma, kad ši planeta kadaise galėjo turėti gamtinį palydovą, tačiau jo neteko. Tokia Mėnulio istorijos alternatyva postuluojama naujoje Mėnulio susiformavimo teorijoje. Pagal ją, Mėnulį nuo Veneros Žemei padėjo prisitraukti gravitacija.

„Šimtmečio kometa“, „Amžiaus reginys“ – taip buvo vadinama kometa ISON (C/2012 S1), Žemės dangų turėjusi nušviesti ryškiau nei Mėnulio pilnatis. Panašu, kad žadėto reginio nebus, tačiau, kaip naujienų portalui LRT.lt teigė astronomas, astrofizikas dr. Kazimieras Černis, lietuviai turės galimybę pama...

Prieš savaitę ar dvi naujienų sraute pasirodė pranešimas apie atrastą egzoplanetą, kurioje lyja stiklu. Įstrižai. Išgirdus tokią naujieną, gali kilti noras duoti pažadą daugiau niekada nesiskųsti orais Žemėje. Regis, stiklo lietaus planeta turėtų būti klaikiausia vieta gyventi visoje Visatoje. O ne!...

„Paukštis! Ne – tai lėktuvas! Tai – Kinijos bepilotis zondas! Oi, dar vienas!“ Tikriausiai tokios mintys sukosi Indijos kariškių galvose, danguje išvydus kažkokius du įtartinai ryškius taškelius, kurie „juos seka“. Indijos kariškiai manė, kad tai – kinų žvalgybiniai zondai, o paaiškėjo, kad tai... J...