38 straipsnių
Kodėl Jasperas Pääkkönenas, Lietuvos žiūrovams pažįstamas iš serialo „Vikingai“, sutiko įsiamžinti dokumentiniame filme apie upių išlaisvinimą? Pasirodo, garsus Suomijos aktorius yra aistringas žvejys, aplinkosaugos aktyvistas ir temos ambasadorius, kuris myli savo šalies upes ir nori, kad jose lais...
Lietuvoje netrūksta užtvankų, kurios nekuria jokios socioekonominės naudos ir tėra tarybinę santvarką menantys griuvėsiai, dėl kurių nustoja neršti migruojančios žuvys, nyksta upių bioįvairovė, prastėja vandens kokybė. Ir nors užtvankų žala gamtai akivaizdi, o aplinkosaugininkai kone vienbalsiai kal...
Aplinkos ministerijos duomenimis, net 83 proc. Lietuvos upių yra nenatūralios – kanalizuotos, nukreiptos ar patvenktos. Ichtiologų ir aplinkosaugininkų teigimu, būtent užtvankos daro didžiausią žalą upių ekosistemoms: trukdo migruoti ir neršti žuvims, naikina vandens gyvūnijos populiaciją, blogina v...
Tarptautinis užtvankų šalinimo judėjimas „Dam Removal Europe“ paskelbė, kad atkurdama upių vientisumą Europa pernai smarkiai judėjo į priekį – pašalintos mažiausiai 325 užtvankos, o tai – net 36 proc. daugiau negu 2021 m. Prie šio gamtosaugos pasiekimo prisidėjo ir Lietuva. Mūsų šalis įgyvendino pro...
Kruosto hidroelektrinės užtvanka ant Nevėžio upės Kėdainių rajone ekspertų yra įvertinta kaip labai prastos būklės. Tačiau šis objektas – tik vienas iš daugybės atvejų, kai apleistos ir griūvančios užtvankos Lietuvoje kelia rūpesčių. Nors geriausio sprendimo pavyzdžių šalyje jau yra: kai užtvankos i...
Kėdainiuose sugriuvęs ir net šalies prezidento dėmesio sulaukęs tiltas per Nevėžį, privertė atkreipti dėmesį į kitus avarinės būklės tiltus visoje šalyje. Ekspertai sako, kad pavasarinės orų permainos išbandymu tampa ne tik tiltams, bet ir užtvankoms.
Didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos, pranešė Aplinkos ministerija.
Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Taip p...
Lietuvoje vis garsiau kalbama apie naudos neteikiančių ir gamtai žalą darančių užtvankų naikinimą. Gamtos mylėtojas Marius Čepulis įsitikinęs – išardžius nereikalingas užtvankas, pagerėtų vandens kokybė, žuvys galėtų lengviau migruoti ir neršti, tad augtų ir jų populiacija. Tačiau tai – ne vienintel...
Praėjo beveik du mėnėsiai nuo Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarijos, kurios metu sulūžus užtvankos šliuzui staiga ėmęs kilti vanduo sukėlė ekstremalią situaciją. Tokia avarija Lietuvoje šiais metais jau ketvirtoji. Aplinkosaugininkai į vatą nevynioja – senos ir neprižiūrimos užtvankos yra tiksinčios...
Upių ekosistemos yra vienos iš labiausiai pažeistų pasaulyje, o žuvys – vieni iš sparčiausiai nykstančių gyvųjų organizmų. Aplinkosaugininkai dėl tokios prastos upių situacijos kaltina praeitame šimtmetyje Lietuvos ir visos Europos upėse pradėtas statyti užtvankas. Jų Lietuvoje yra apie 1500, maždau...
„Sunku patikėti, tačiau kažkada Nemunas buvo pagrindinė mūsų krašto lašišų nerštavietė. Per kiek daugiau nei pusšimtį metų Lietuvoje išnyko net 2 trečdaliai šių žuvų populiacijos“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius ir pastebi, kad kiekviena užtvanka – ne tik kliūtis migruojančioms žuvims, b...
Skaičiuojama, kad didžioji dalis Lietuvoje įrengtų užtvankų yra tiesiog beprasmės – jos neatlieka jokios naudingos funkcijos, yra apleistos ir neprižiūrimos, tad daro žalą gamtai, kelia pavojų gyventojams. Nors užtvankos kenkia upių ekosistemai ir natūraliai žuvų migracijai, dalis gyventojų vis dar ...
Aplinkos ministerija rengiasi užsakyti studiją dėl šalies užtvankų – analizė turėtų atsakyti į klausimą, kurias užtvankas vertėtų išardyti, o kurias palikti.
Spalio 24-ąją, minint Pasaulinę žuvų migracijos dieną, Neries regioninis parkas organizuoja žygį „Paneriškių skardis ir gražuolė Bražuolė”. Jo dalyviai aplankys vietą, kurioje praėjusią liepą Bražuolės upėje buvo išgriauta pirmoji Lietuvoje užtvanka ir taip lašišinėms žuvims užtikrinta kelionė į ner...
Vasario mėnesį Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai vykdė žuvų migracijos ir neršto sąlygų gerinimo darbus: buvo apžiūrėti žuvų migracijos keliai bei pralaidų įrenginiai Vilniaus, Tauragės, Šilutės, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Kelmės, ...
Jau kelerius metus iš eilės ežerai užšąla tik po Naujųjų, tad gruodžio mėnesį tenka, nori ar nenori, pratęsti spiningavimo sezoną. Gal ir gerai – tuo laiku pagaunu nemažai lydekų, o ir pats spiningavimo procesas vandeniui atšalus iki minimumo yra įdomus ir nelabai su kuo palyginamas.
Dauguma užtvankų savininkų nevykdo Vandens įstatymo dar daugiau kaip prieš 20 metų jiems nustatytos pareigos įrengti ir naudoti veiksmingas žuvų apsaugos priemones ir užtikrinti galimybę žuvims migruoti. Jie neleidžia statyti žuvitakių net valstybės lėšomis, – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime ...
Trečiadienį, kovo 20 d. ryte, į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją rinkosi Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai, valstybinių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei visi gamtosaugai neabejingi piliečiai pasidalinti patirtimi, padiskutuoti bei, galbūt, rasti tinkamiausius sprendimus...
Kovo 20 d. Aplinkos ministerijos Didžiojoje salėje vyks seminaras apie šalies upių „išlaisvinimo“ nuo užtvankų galimybes.
