užtvankos

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl užtvankų. Visuomenė suskilusi į dvi dalis: vieni teigia, kad užtvankos Lietuvoje nėra reikalingos ir tik kenkia natūraliems gamtoje vykstantiems procesams, o kiti sako, kad šios konstrukcijos svarbios vystant hidroenergetiką mūsų šalyje. GRYNAS....

Lašišos, kaip ir kitos migruojančios žuvys, į savo gimtuosius vandenis grįžtančios susilaukti palikuonių, mokslininkams tebėra didelė paslaptis. Sunku paaiškinti, koks vidinis kompasas joms padeda orientuotis atviruose vandenyse ir atskirti namų kvapą net ir keičiantis vandens užterštumui, upėse dyg...

Užtvankos kelia daug nerimo visoje Europoje. Viena vertus, tai – ekologiškos energijos šaltinis, kita vertus – užtvankos dažnai tampa mirtinais spąstais migruojančioms žuvims. Liepos 2 dieną Aplinkos ministerijoje šiuos klausimus svarstė organizacijos Dam Removal Europe atstovai, Pasaulinio žuvų mig...

Kaip jau turbūt skaitėte mūsų portale, liepos 2-3 dienomis, Vilniuje, vyko „Dam Removal Europe” („Užtvankų šalinimo Europoje“) seminaras. Jį inicijavo gamtosaugininkė Karolina Žemyna Gurjazkaitė kartu su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Jame mokslininkai, hidrotechnikai, atstovaujantys tar...

Vakar Aplinkos ministerijoje žinomi Europos ir JAV mokslininkai, aplinkosaugininkai, hidrotechnikai, dirbantys su iniciatyva „Dam Removal Europe”, aptarė užtvankų tvarkymo ir žuvų migracijos gerinimo klausimus. Seminare taip pat kalbėjo iniciatyvos „ Lašišos dienoraštis “ nariai.

Aplinkos ministerijoje vakar surengtas seminaras buvo skirtas užtvankų tvarkymo ir žuvų migracijos sąlygų klausimams. Pagrindiniai jo svečiai – žinomi Europos ir JAV mokslininkai, aplinkosaugininkai, hidrotechnikai, dirbantys su iniciatyva „Dam Removal Europe”, kuria siekiama atkurti Europos upių ek...

Upės – ne tik puikios žūklavietės, bet ir Žemės arterijos. Laukinių upių ekosistemos neįtikėtinai turtingos, jose neršia ir jomis migruoja gražiausios pasaulio žuvys. Deja, ši idilė netrukus gali baigtis. Suskaičiuojama virš 3000 hidroelektrinių, kurios yra suprojektuotos arba jau statomos paskutinė...

Užtvankos ir įvairios kliūtys, stabdančios natūralią upės tėkmę, kelia nerimą gamtos sargams. Neprižiūrimos ir senos užtvankos neigiamai veikia vandens kokybę, trukdo migruoti žuvims. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas AMBER siekia pagerinti upių tėkmę ir užtvankų tvarkymą. Kad šį tiks...

Lašišoms ir šlakiams ateityje bus lengviau pasiekti trijų Vakarų Lietuvos upių aukštupiuose esančias nerštavietes. Žuvininkystės tarnyba pradėjo paruošiamuosius darbus, kad prie šias upes subjaurojusių užtvankų atsirastų žuvitakiai.

Panevėžiečiai jau dvi savaites nerimauja Panevėžio miesto ir rajono vandens telkiniais. Aplinkosaugininkų telefonai nepertraukiamai skamba dėl gyventojų nusiskundimų, pamačius vandens paviršiuje putotus teršalus.

Paskutiniu metu dėl užtvankų keliamos žalos aplinkai ir žuvų populiacijoms kyla daug karštų diskusijų. Vieni užtvankas gina, kiti peikia, tačiau faktas lieka faktu – nelegalūs tokio tipo statiniai jų savininkams kainuoja kosmines sumas. Tuo įsitikino Didžiųjų Zubiškių kaime pastatytos užtvankos savi...

Paskutinėmis savaitėmis daugelį žvejų neramina Belmonto užtvankos klausimas. Vieni būgštauja, kad sunaikinus užtvanką sunyks ir akiai malonus Belmonto peizažas, kitiems įdomesnis Vilnele migruojančių lašišų likimas. Šią savaitę LR Seime vyko posėdis, kurio metu buvo tartasi dėl Belmonto užtvankos li...

Ar verta statyti užtvankas ant mūsų upių? O gal Lietuvos upes dera tik saugoti? Tai tradiciniai klausimai, dėl kurių ginčijamasi ne tik pas mus. Ginčai trunka gana ilgai ir nėra itin vaisingi. Tad šį kartą paieškokime atsakymų į kiek kitokius klausimus: nuo ko ir ką derėtų saugoti?

Bebrai – stambiausi graužikai Lietuvoje. Juos seniai prakeikė ūkininkai, išsijuosę medžioja medžiotojai ir, manoma, kad jų gamtoje šiuo metu yra per daug. Nepaisant to, šie aštriadančiai yra itin svarbūs ekosistemoms. Dažnas linkęs labiau kreipti dėmesį į bebrų statomų užtvankų žalą nei į gausybę te...

Industrilizacijos periodu Lietuvoje gamtai buvo padaryta daug skriaudų. Trąšomis, pesticidais, naftos produktais teršiamas gruntas, sunaikintos buveinės, iš atgyvenusių sąvartynų plūstantys teršalai. Jei šias skriaudas laikui bėgant iš dalies ištaiso pati gamta ar nesunkiai sutvarko žmogus, tai yra ...

Atėjus vasarai, prie ežerų lankosi daug poilsiautojų, žvejų. Pasak Aplinkos ministerijos specialistų, pastaruoju metu padaugėjo nesutarimų ne tik dėl priėjimo prie ežerų, bet ir dėl jų vandens lygio. Vieni, norėdami vandeningesnio telkinio, savavališkai kelia vandens lygį, kiti – ardo užtvankas.

Upėse tvenkiamos užtvankos ir prie jų statomos hidroelektrinės aplinkos sergėtojus verčia raukyti kaktą. Svarstoma, kiek žalos vandens telkiniui ir žuvims padaroma, kad gautume vos 0,5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos (tiek jos pagaminama šiuo metu veikiančiose 92 hidroelektrinėse). Sei...