Tarptautinių atsiskaitymų bankas

Euro zonos centriniai bankai artimiausiomis savaitėmis atskleis pirmuosius didelius nuostolius, patirtus dėl dešimtmetį trukusio pinigų spausdinimo, o tai byloja apie prasidedančią naują kruopštaus tikrinimo erą ir mokesčių mokėtojų finansuojamos paramos perspektyvą.

„Šiuo metu finansų sektorius patiria esminius transformacijos procesus“, – sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) docentė Alfreda Šapkauskienė. Kartu su ekonomikos studijų programos III kurso studente Ieva Turskyte ji atlieka mokslinius tyrimus, susijusius...

Centrinių bankų vadovus jaudina ne tik aštuntojo dešimtmečio stiliaus infliacija – bet ir tai, kad vėl, kaip anuomet, bus imamasi kelti atlyginimus, kad tik darbuotojai būtų patenkinti.

Svarbiausias Europos centrinio banko (ECB) sprendimas šią savaitę bus apsispręsti, ar vis dar galima dabartinį infliacijos šuolį vadinti „laikinu“.

Per gilią COVID sukeltą recesiją Europoje buvo prarasta milijonai darbo vietų, pajamos krito, pragyvenimo šaltiniai buvo sunaikinti, daugelis žmonių sunerimo dėl savo finansinės ateities. Būsto sektorius žengė kitu keliu.

Kylančios būsto kainos visame pasaulyje tampa svarbiu testu, kuris atskleis centrinių bankų galimybes pažaboti kritinę paramą.

Švedijos vyriausybė pradės nagrinėti, ar šalis galėtų pereiti prie skaitmeninės valiutos. Tai žymi naują žingsnį į nežinomybę visuomenėje, jau ir taip bemaž atsisakiusioje grynųjų pinigų.

Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) – centrinių bankų centrinis bankas – antradienį griežtai sukritikavo virtualią valiutą bitkoiną, ir jį pavadino spekuliacinio burbulo, Ponzi piramidės ir stichinės nelaimės mišiniu.

Pirmąjį 2016 metų ketvirtį bendroji Kinijos skola pasiekė rekordinius 237 proc. BVP. Toks rodiklis lenkia kitose besivystančiose šalyse registruojamą įsiskolinimų mastą. Tokią informaciją pateikia laikraštis „The Financial Times“, remdamasis savo analitikų atliktais skaičiavimais.