89 straipsnių
Palaikyti Ukrainą galima ir aukojant per taromatus. Tai įrodė prekybos tinklo „Iki“ klientai, per metus organizacijai „Blue/Yellow“ paaukoję daugiau kaip 28 tūkst. eurų, atgautų kaip užstatas už tuščias gėrimų butelius ir skardines. Iš viso taros surinkimo vietose prie „Iki“ parduotuvių pernai buvo ...
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, galioja gamintojų atsakomybės principas, pagal kurį gamintojas įsipareigoja sunaikinti panaudotas savo gaminių pakuotes. Daugelis Lietuvos verslų šią atsakomybę perduoda specializuotoms įmonėms, užsiimančioms pakuočių tvarkymu, tačiau kainą už paslaugą sumoka...
Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai sukaupė ir grąžino rekordinį gėrimų užstato pakuočių skaičių – per 672 mln. vienetų. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko maždaug 240 grąžintų pakuočių, kurios tapo vertinga antrine žaliava ir nukeliavo pas perdirbėjus.
Seime svarstomi pasiūlymai į Lietuvoje veikiančią depozito sistemą įtraukti stipraus alkoholio butelius ir konservuotų maisto produktų stiklainius. Prekybos tinklų ir gėrimų gamintojų įkurto „Žaliojo taško“ direktorius Kęstutis Pocius sako, kad tai jau primena pageidavimų šou ir įspėja, kad visi kaš...
Kai kuriems parlamentarams siūlant išplėsti stiklo taros surinkimo apimtis ir į užstato sistemą įtraukti dalį stiklainių, verslas sako, kad toks siūlymas neatitinka rinkos galimybių.
Ar apsipirkdami prekybos centruose atkreipiate dėmesį į produkto pakuotę? Kiek prisidedame prie aplinkos taršos rinkdamiesi plastikinę pakuotę ir ar tikrai pakuotė iš popieriaus – visada tvaresnis pasirinkimas? Apie tai laidoje „Delfi rytas“ kalbėję specialistai pažymėjo, kad plastikas savaime nėra ...
Šią žiemą visoje šalyje drastiškai išaugus šildymo kainoms, su rimtais iššūkiais susiduria ne tik šalies gyventojai, bet ir vaikų dienos centrus prižiūrinčios organizacijos. Jų atstovų teigimu, jau gruodį kai kuriuose centruose už šildymą teko pakloti dvigubai daugiau nei 2020 m., todėl į likusią ži...
Latvijoje antradienį, vasario 1 dieną, pradės veikti taros užstato sistema, pirmadienį pranešė šalies aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Arturas Tomas Plešas.
Lietuvos žmonės vis dažniau naudojasi galimybe nevyriausybinėms organizacijoms aukoti elektroniniu būdu. Tai rodo prekybos tinklo „Rimi“ duomenys, apibendrinantys per praėjusius metus įvairiais būdais surinktą finansinę paramą. Pirkėjai ją skyrė daugiausia įsigydami kuponus „Rimi“ elektroninėje pard...
Revoliuciją skirtingose pramonės šakose sukėlęs plastikas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, bet tuo pačiu jo gamyba ir vartojimas prisidėjo prie neigiamų klimato pokyčių. Žaliųjų technologijų lydere siekianti tapti Europa ieško geriausių būdų, kaip išspręsti plastiko atliekų problemą. Vienas iš...
Žaliasis Europos Sąjungos kursas ir pabrangusios antrinės žaliavos paskatino prisiminti plastiko vertę. Jei anksčiau turtingos valstybės savo atliekų perdirbimą patikėdavo trečiosioms šalims, per šiuos metus bene dvigubai išaugus rPET kainoms, plastikas tapo kone aukso vertės.
„Lidl Lietuva“ inicijuotam socialiniam projektui „Už saugią aplinką mūsų vaikams“ šį gruodį sukanka jau ketveri metai. Visą šį laikotarpį prekybos tinklo taromatais besinaudojantys pirkėjai turi galimybę vaikų dienos centrams paaukoti už depozitą gaunamą sumą, kurią prekybos tinklas padvigubina. Kie...
Dar 2017 metais buvo užregistruotas siūlymas išplėsti užstato sistemą. Deja, siūlymui nei pritarta, nei nepritarta – jis vis dar svarstomas. Ar reikia, kad į taromatus būtų galima priduoti vyno bei degtinės butelius? Nuomonės ir beriami argumentai išsiskiria. Daugelis užstato sistemoje dalyvaujančių...
Kaip pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, daugelis Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir tos, kuriose susirgimų skaičius, tenkantis milijonui gyventojų, yra dešimt kartų didesnis nei Lietuvoje, jau sudėliojo konkretų planą, kaip per artimiausias kelias savaites švelnins ir...
Gyventojų apklausos rodo, jog Lietuvoje veikiančia užstato sistema naudojasi 88 proc. šalies gyventojų. DELFI žurnalistai gyventojų paklausė, kaip jiems sekėsi prisitaikyti prie naujos sistemos bei kaip atrodo jų naudojimosi užstato sistema įpročiai.
Nuo 2016 m. Lietuvoje veikiantys taromatai jau kelerius metus padeda surinkti 92 proc. visų į rinką išeinančių ir užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Stebint tokius rezultatus, nieko keisto, jog kyla minčių užstato sistemą pritaikyti ir kitoms pakuotėms. Pirmadienį Seimo rūmuose vyko diskusija...
Manote, jog 10 euro centų užstatas už pakuotę nėra daug? DELFI atliko eksperimentą, kurio metu stebėjo, kiek taros per mėnesį bus surinkta vilniečio namuose. Skaičiuodamas sumą, nustebo ir pats eksperimento dalyvis: pasirodo, jog taros negrąžinantys asmenys per metus į balą išmeta net apie 50 eurų. ...
Atvykus į taros surinkimo vietą, iš šalies gali atrodyti, kad vienintelis taromato darbas – surinkti gėrimų pakuotes, apskaičiuoti užstato sumą ir išduoti kvitą, tačiau tai netiesa. Kitapus taromato vyksta vartotojams nematomas taromato darbas: kaip jis veikia?
Vis daugiau valstybių spaudžiamos visuomenės įvesti pakuočių užstato sistemą. Apie tokią naujovę galvojančių šalių atstovų dėmesį patraukia Lietuvos pavyzdys. Vos per tris metus šaliai pavyko pasiekti itin gerų rezultatų, o apklausos rodo, kad pakuotes į taromatus grąžina net 9 iš 10 gyventojų.
Jau ketvirtus metus Lietuvoje veikianti užstato sistema tarai ir toliau muša rekordus. Skaičiuojama, kad per šių metų pirmąjį pusmetį grąžinta beveik 300 mln. pakuočių. Tiesa, ne visada stropiai pakuotes į taromatus atnešę gyventojai žino, kaip iš tiesų veikia taromatai.
