90 straipsnių
Švietimo sistema – mokymo institucijų, įstaigų tinklas, administruojamas valdžios ir savivaldos, jų aprūpinamas materialiniais ir dvasiniais resursais ir grindžiamas jurisdikcija.
Praskleidimas uždangos – bet kokioje hierarchinėje sistemoje, ar tai būtų šeima, slepianti nuo aplinkinių akių savo krizę po raiščiu, užrišančiu savo spektaklio dalyviams akis, ant kurio parašyta „nenešk šiukšlių iš namų, nes“ – tradicinėje visuomenėje gręsia bausme.
Viena labiausiai prisirpusių temų, nesinori kartotis, todėl pats laikas pasakyt: lietuviška švietimo sistema nėra blogesnė už suomišką modelį. Mums trūksta drąsos pripažinti, kad prisižiūrėję gražių pavyzdžių svetur, bandome įsivaizduoti kaip visa tai galėtų atrodyti pas mus.
Ką pasakytumėte apie švietimo sistemą, kurios mokyklose moksleiviai nekonkuruoja, retai gauna namų darbų, nedėvi uniformų ir nesureikšmina egzaminų? Maža to, tėvai nesuka galvos, ar vaikas įstos į universitetą, ar ne, o mokytojai tiesiog didžiuojasi savo profesija.
Šiuolaikiniai abiturientai dažnai vadinami „mygtukų karta“. Skeptikai teigia, kad jie taip įnykę į naująsias technologijas ir virtualų pasaulį, kad nebesugeba net išmokti didesnio kiekio informacijos, o po kiekvieno egzamino pasigirdę skundai tik įrodo jų nebrandumą.
Šiuolaikiniam jaunam žmogui trūksta socializacijos ir socialinių gebėjimų, todėl mokykloms reikėtų taikyti daugiau neformalaus ugdymo metodų, teigia Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys.
Seimas patvirtino Valstybinę švietimo 2013–2022 m. strategiją. Trečią kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje rengiamas dokumentas numato gaires ir tikslus, ko bus siekiama švietimo sistemoje. Valdantieji sako, kad strategija leis gerinti ugdymo kokybę, prieinamumą, o opozicija pasigenda dokumente ...
Antradienį Seimas nutarė pradėti svarstyti valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją. Joje numatoma siekti mažinti patyčių skaičių mokykloje, mokytojauti pritraukti daugiau vyrų ir jau po penkmečio geriausių pasaulio universitetų 500-tuke turėti Lietuvos universitetą.
Švietimo „fronte“ nieko naujo: darželinukams ir toliau trūksta vietų, mokinių mažėja, o būsimieji studentai išlieka ištikimi medicinai, ekonomikai ir teisei.
Jei tikėsime specialistų įžvalgomis, 2030 m. Lietuvos mokslo ir studijų laukia rojus: studijos atitiks aukščiausius tarptautinius standartus, žmonės mokysis visą gyvenimą, daugelis studentų aukštąjį išsilavinimą įgis keliuose šalies ir užsienio universitetuose. Tokios ambicijos piešiamos parengtoje ...
Paskutiniu metu viešojoje erdvėje tenka dažnai pasisakyti apie švietimo sistemą. Bėda ta, kad mūsų žurnalistai susikoncentruoja ties lytiškumo ugdymu ir tuo interviu smagiai pasibaigia. O juk problema dėl bendrojo išsilavinimo (leiskite šį terminą pakeisiu į „bendrąjį išbukinimą“) tokia gili ir toki...
