švietimo sistema

Švietimo politikos ir mokyklos reikalai šiais metais ne kartą atsidūrė dėmesio centre. Ypač ryškiai nuskambėjo personalijų dramos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ėmėsi spręsti mokyklos nelankymo problemą. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja tvarka – per mėnesį tėvams bus galima pateisinti ne daugiau penkių vaiko mokyklos nelankymo dienų. Jei vaikas nelankys mokyklos ilgesnį laiką, reikės apsilankyti pas gydytoją. Manom...

Kiekviena valstybė – tai kolektyvinis darinys. Valstybės gerovė – priklauso nuo visų jos piliečių bendrų valinių veiksmų. Sutariama, ką reikia daryti, o taip pat pasiekiamas konsensusas, kad tokie veiksmai turi būti visuotini.

Yra toks posakis: generolai būsimam karui ruošiasi pagal paskutiniojo karo pateiktas pamokas. Problema – nuo praėjusio iki kito karo praeina nemažas laiko tarpas, karo technologijos, karo vedimo mintis ir aplinkybės reikšmingai pasikeičia. Gaunasi, jog išmoktos pamokos tampa mažavertės.

Gyvename pasaulyje, kuriame įvaizdžio vadybai, t. y. pastangoms padaryti kuo geresnį įspūdį kitiems, skiriama labai daug laiko ir pastangų. Natūralu, kad kiekvienos švietimo įstaigos vadovas skiria dėmesį mokyklos estetikai ir svajoja, kad mokiniai su pasididžiavimu kitiems sakytų, kur mokosi. Yra d...

Neslėpsiu: rašyti mokytojo profesijos tema yra sudėtinga, nors šis klausimas nuolat kirba. Dažnai svarstau, kas atsitiko, kad anksčiau taip gerbiama ir vertinama mokytojo profesija šiandien prarado patrauklumą. Daug bendraudama su mokytojais vis aiškiau įsitikinu, kad esminiai dalykai nėra tik atlyg...

Ateinančioje Seimo rudens sesijoje bus svarstomas ir tvirtinamas Seimo nutarimas labai skambiu ir itin įpareigojančiu pavadinimu „Valstybės pažangos strategija, Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Kartu su visais priedais šis dokumentas lengvai gali būti palaikytas rimtu moksliniu darbu, kuriuo...

Kai pasaulis verčiasi aukštyn kojomis kartu su dirbtinio intelekto ir robotizacijos diktuojamomis galimybėmis, Lietuvos abiturientai verčiami diskutuoti, ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui bei kaip moterys vaizduojamos literatūros kūriniuose – ką tai reiškia aukštos pridėtinės ver...

2023 metų birželio 5-ąją didieji skaitmeninio pasaulio žaidėjai paskelbė svarbią žinią: „Microsoft“, „Google“ ir keletas kitų su dirbtiniu intelektu intensyviai dirbančių industrijos milžinų sutarė atverti plačiajai visuomenei pokalbių robotų technologiją, kuri anksčiau buvo skirta tik bandymų labor...

Ko gero, daugelis sutiks, kad Švedija bent jau iš šalies atrodo išplėtotos socialinės globos ir bendrojo gėrio šalis. Vieni sistemą kritikuoja, bet dažniau viešosiose nuomonėse ji giriama. Neretai išgirsite ir raginimus lygiuotis į skandinavišką, Švedijos švietimo sistemą.

Simonas Davidsonas į Izraelį iš Lietuvos su tėvais atvyko, kai jam tebuvo pusantrų metų. Nuo to laiko prabėgo daugiau nei penkiasdešimtmetis, tačiau ryšys su Lietuva neišblėso, net ir pasukus į politiką. Pastaruosius pusantrų metų S. Davidsonas vadovauja draugystės su Lietuva grupei, o neseniai priė...

Ketvirtoji industrinė revoliucija ir nepaprastai sparčiai tobulėjančios technologijos jau dabar keičia darbo rinką. Darbuotojų turimos žinios ir įgūdžiai greitai sensta, o ribos tarp skirtingų profesijų vis labiau blanksta. Prognozuojama, kad ateityje ši tendencija tik dar labiau ryškės. Ką galime p...

Vis girdžiu diskusijas, ar verslininkai turi būti aktyvūs visuomeninėje veikloje, dalytis savo įžvalgomis su sprendimų priėmėjais, politikais, ar vis dėlto likti nuošalyje. Atsakymą startuolių vardu turiu vieną: jei visi kartu nesutvarkysime tokių prioritetinių sričių kaip švietimas, bet kokia kita ...

Minint Tarptautinę mokytojų dieną prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo, jo teigimu, pernelyg lėtai vykstančius pokyčius švietimo sistemoje. Anot šalies vadovo, nors artėjama link siekio, kad iki 2025-ųjų mokytojų profesija taptų prestižine, vis tik, pažymėjo G. Nausėda, tai turėtų būti daroma did...

Į Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje drauge su Suomijos ir Danijos ambasadomis bei Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą švietimo konferenciją „NordEd“ susirinkę įtraukiojo ugdymo ekspertai pastebi ryškėjančią tendenciją: auga vaikų, kuriems yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai...

Valstybėje dabar turėtų būti trys esminiai prioritetai: saugumas, energetika ir švietimas, užtikrinantis ilgalaikį šalies tvarumą ir konkurencingumą.

Lietuvos verslui trūksta gebėjimo pakovoti už tai, kas neteikia tiesioginės naudos jau šiandien. Pavyzdžiui, šalies švietimą. Jei tuo nesusirūpinsime dabar, apribosime savo šalies potencialą ateityje.

Esu abiturientės mama. Ir maniškė šiais metais laikė matematikos egzaminą, ir buvo daug abejonių paskutinėmis dienomis, kai vyko egzamino rezultatų peržiūra, tik ji tarp tų laimingųjų, kurie šiaip ne taip nepapuolė į tuos 35 procentus neišlaikiusiųjų.

Ateitį prognozuoti sunku, bet aišku viena – Rusijos karas Ukrainoje, maišantis visas kortas, parodys tikrąjį šiuolaikinės demokratijos veidą. Mus, lietuvius, vis labiau veikia globalios aplinkos problemos, o sprendžiant kylančius iššūkius galimai teks kliautis ir Rusijos bei Baltarusijos geranorišku...

Be galo sparčiai besivystant technologijoms, paskui jas nespėja švietimo sistema. Nors apie pokytį ugdant kitokias kompetencijas kalbama daugybę metų, vis dėlto pastebima, kad pasaulyje dar trūksta sukrėtimo, kuris ugdymo principus priverstų pasikeisti greičiau.