Pamario žvejai jau džiaugiasi stintų laimikiu. Šiemet šios agurkais kvepiančios žuvelės pasirodė kaip niekada anksti. Tiesa, kol kas jų gausa žvejai pasigirti negali, praneša žvejams skirtas portalas KABLYS.lt.
stintos
144 straipsnių
Stinta – stintinių šeimos žuvis. Šios žuvies porūšis, europinė stinta arba didstintė, yra plačiai paplitusi.
Stintos nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, o pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, kurie turi matinį atspalvį.
Tai maža žuvis, kurios vidutinis kūno ilgis siekia 15-18 centimetrų, o retais atvejais ir 30 centimetrų. Jos svoris dažniausiai būna 25-30 gramų, o kartais siekia 75 gramus.
Lietuvoje kiekvienais metais vyksta stintų šventė.
Ne tik sugauta stinta kvepia šviežiais agurkais, bet ir mokslinis genties pavadinimas „osmerus“ graikiškai reiškia „kvapai“. Kvapas - tarsi iš pirmo žvilgsnio neišvaizdžios žuvelės vizitinė kortelė.
Yra lygūs ir lygesni. Toks posakis galėtų galioti ir žvejyboje, mat kas galima žvejams verslininkams, negalima mėgėjams. Verslininkai Nemuno deltoje su traktoriais įvažiuoja į vandenį, o mėgėjai negali net prisiartinti prie vandens su automobiliu.
Stintas pradėję traukti pamario žvejai tikisi geresnio laimikio nei pernai, kai stintmetis buvo bene prasčiausias per paskutinius 30 metų. Tačiau šiemet gana stipriai krito stintų kaina, nes pamaryje nepasirodė šių žuvelių supirkėjų iš kaimyninių šalių.
Žvejybos verslo įmonės, registruotos pamario krašte, pelningiausią sezoninį darbymetį Nemuno žemupyje ir Skirvytėje pradėjo šiomis dienomis. Tik laimikiais nė vienas žvejys nesigyrė – užmesti traukiami tinklai ir naktimis, ir paryčiais buvo beveik pustuščiai.
Sumažinus verslinės žūklės keliamas problemas, aktyviai vykdant įžuvinimą Lietuvos vandens telkiniai tampa patrauklesni žvejams. Ne tik mūsų tautiečiams, bet ir užsienio piliečiams. Praėjusiais metais Lietuvoje užsieniečiams išduota 5,5 tūkstančio leidimų žvejybai.
Baltijos jūroje žvejojantys žvejai mėgėjai skundžiasi, kad gali sugauti per mažai menkių ir plekšnių. Tačiau panašu, kad netrukus jie gali sulaukti gerų žinių. Su žvejų nuogąstavimais sutinka ir Aplinkos ministerija, kuri inicijuoja esamos tvarkos pakeitimą.
Nuo šeštadienio, vasario 28 d., leidimus limituotai stintų žvejybai tinkliniais samčiais Nemune, Skirvytėje, Pakalnėje, Auštumaloje ir Minijoje, taip pat nuo Palangos tilto ir upinių nėgių žvejybai bučiukais Minijoje, Šventojoje (pajūrio), Karaliaus Vilhelmo kanale, Akmenoje-Danėje, Nemune ir Kuršių...
Palangą jau daugiau nei dešimtmetį garsinanti Stintų šventė įgauna tarptautinį atspalvį – antradienį Liepojoje ( Latvija) pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo užtikrinamas Palangos ir Liepojos bendradarbiavimas turizmo srityje. Tarp dokumente numatomų bendrų abiejų miestų renginių – kiek...
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles ir nustatė naują leidžiamų paimti sužvejotų lydekų limitą, taip pat panaikino stintų žvejybos apribojimus. Šie pakeitimai skirti plėšriųjų žuvų skaičiui šalies vandens telkiniuose didinti ir natūraliam jų ištekl...
Nuo savaitgalio, gruodžio 6 d., Danės gatvėje, greta „Menų doko“ ir buvusios „Memelio miesto“ teritorijos įsikurs šviežių žuvų turgelis, miestelėnai bus kviečiami įsigyti šviežių, ką tik sugautų žuvų.
Pajūryje prasidėjęs stintmetis žvejų laimikiu nedžiugina. Nepaisant to, Klaipėdos Kruizinių laivų terminalo, kur yra lengviausia prieiti prie marių, krantines azartiški žvejai yra tiesiog užgulę.
Prasti stintų laimikiai šį žvejybos sezoną šokiravo Rusnės žvejus. Neršti migruojančių stintų būriai esą keičiasi kas kelerius metus, bet nuostolių įmonės sako patyrusios ne tiek dėl mažų sugavimų, o kiek dėl pakeistos žvejybos vietos pirkimo tvarkos.
„Nebūk gobšas, nesemk iš gamtos pilnais sietais, nieko jai negrąžindamas mainais. Nerūstink Dievo“, - šią išmintį, sau pritaikomą, pamario krašte yra tekę ne kartą išgirsti iš senųjų žvejų. Iš tų, kurie į žūklę plaukdavo valtimis, o žuvis į krantą traukdavo tinklais.
Jau sausio pabaiga, tačiau stintomis gali džiaugtis retas pajūrio žvejas. Jūroje tinklus metantys vyrai piktinasi, kad žuvų sumažėjo dėl pernelyg intensyvios žvejybos jų nerštavietėse - Nemuno žemupyje. Mokslininkai tvirtina, kad stintų sumažėjo natūraliai, tai esą natūralus ciklas, kuris kartojasi...
Pusantros paros stintas gaudęs klaipėdietis namo parsinešė vos septynias smulkias žuveles. Tai ne juokais užrūstino jo žmoną. Tačiau panašiomis nuotaikomis šiandien gyvena visi pajūrio žvejai. Pernai tokiu metu jie viena po kitos traukė stintas, tačiau šiemet jų beveik nėra. Vieni žvejai kaltina pe...
Pajūryje pasirodė pirmosios stintos, tačiau kol kas į žvejų tinklus jų papuola labai mažai.
Gegužės 17-ą Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apsisprendė stoti žvejų mėgėjų pusėn – jis pasirašė įsakymą uždrausti verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose. Šis įsakymas įsigalios nuo 2015-ųjų metų pradžios, kad tokiu verslu užsiimantys gyventojai galėtų tam pasiruošti.
Nemuno deltos upių pakrančių niokojimui - jokių stabdžių, nors Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis vasario mėnesį džiugiai platino žinią – Vyriausybė pritarė bausmių sugriežtinimui ir Saugaus eismo keliais įstatymo bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms.
Prieš devynerius metus aktyviausieji Rusnės salos žmonės surengė pirmąją Šaktarpio šventę, kurioje pasveikino pavasarį, gamtos ir žmogaus atbudimą, ledonešio ir stintmečio periodą, kuris nebaugina, o žada sotesnį ir linksmesnį būvį.