skaitymas

Menininkas Algis Kriščiūnas neabejoja lemiamu tėvų vaidmeniu paauglio pasirinkimams ir ateities perspektyvoms. Jo tėvų aistra kelionėms ir knygoms paliko labai ryškų pėdsaką Algio dabartiniame gyvenime, kuriame nelieka laiko televizoriui, o gyvas bendravimas su draugais yra vertinamas labiau nei soc...

Skaitymas ne tik mus ugdo, lavina vaizduotę, turtina mūsų kalbą, leidžia patirti bendras emocijas, bet ir geriau vienam kitą suprasti ir pajausti.

Lietuvoje vis labiau populiarėja skaitymų su šunimis užsiėmimai. Jie skirti pradinių klasių moksleiviams, turintiems skaitymo sunkumų. Jų tikslas – išlaisvinti vaikus nuo įtampų, padėti susikoncentruoti, sudominti skaitymu.

Vienas sudėtingiausių laikotarpių žmogaus gyvenime visada buvo paauglystė. Taip ir dabar. Tai laikas, kai visai netikėtai pradedame nesutarti su savimi, pykti ant pasaulio ir jaustis taip, lyg viską žinome geriausiai, nes juk esame suaugę.

Geriausių idėjų toli ieškoti nereikia – tuo neseniai įsitikino Kanados provincijoje Albertoje veikiančios prieglaudos „The Alice Sanctuary“ darbuotojai, kai vienam iš jų globotinių prireikė pagalbos, rašo thedodo.com.

Apie skaitymo naudą vaikams kalbama daug. O ką mes žinome apie skaitymą kūdikiams? Kuo skirsis raida vaikų, kurių gyvenime nuo pirmųjų dienų buvo knygos, ir vaikų, kurie tokios galimybės neturėjo? Savo įžvalgomis dalijasi skaitymo specialistas, psichologas ir dviejų vaikų mama.

Specialistai pažymi, kad šiuolaikinis žmogus vis dažniau siekia knygų, rėkte rėkiančių apie tai, kad kiekvienas gali būti laimingas, o jo gyvenimas – sėkmingas. Tačiau ar tikrai?

Taikant biblioterapiją, skaitant ir dalijantis mintimis, skatinamas bendrumo jausmas ir empatija – tai būdas, parodantis, kaip tvarkytis su išgyvenimais ir spręsti įvairius iššūkius.

Vaikai šiais laikais skaito daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau ilgesniam tekstui sutelkti dėmesio jie nesugeba. Taip LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ sako Latvijos nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centro vadovė Silvija Tretjakova. Anot jos, dėl šios priežasties būtina skatinti vaikus...

Lietuviai žiemą nuo šalčio ir tamsos užuovėją randa knygų pasaulyje – tačiau nebūtinai popierinių. Gyventojai ima atrasti ir elektronines knygas, kurių ne vienas šimtas gali tilpti išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje.

Daugelis mūsų šiandien jau turbūt nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be išmaniojo telefono, kuris tapo ne tik įrankiu, leidžiančiu paskambinti, parašyti žinutę ar išsiųsti el. laišką, bet ir suteikiančiu galimybę po ranka visuomet turėti neišsemiamą gausybę pramogų. Būtent naršydami internete ir socia...

Aktorė, televizijos laidų vedėja Beata Tiškevič yra ne kartą viešai užsiminusi apie savo meilę knygoms. Veikli moteris taip pat yra pripažinusi, kad šiam savo pomėgiui ne visuomet skiria tiek laiko, kiek pati norėtų. Vis tik pastaruoju metu pasiteisinimų dėl nepakankamo dėmesio skaitymui B. Tiškevič...

Specialistai sako, kad neskaitantiems vaikams sunkiau sekasi mokslai. Tačiau ką daryti, jei mažamečiui knygų skaitymas tampa kančia? DELFI domisi, kokią įtaką vaikų ugdymui gali turėti tėvai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apie 35 proc. 12–16 m. paauglių save priskiria neskaitančiųjų grupei ir per pastarąjį pusmetį nėra perskaitę nė vienos knygos. Tarp suaugusių žmonių šis skaičius šokteli dar labiau – net apie 54 proc. jų neskaito knygų, sakoma pranešime spaudai.

Audros tarp elektroninių ir popierinių knygų gerbėjų rimsta – kiekvienas apsisprendęs, kas kam mieliau, toliau mėgaujasi skaitymu. Nors vyrauja nuomonė, kad niekas nepakeis popierinės knygos, kai kuriais atvejais el. knygai tikrai yra už ką padėkoti. Pastebima tendencija, kad jas išbando vis daugiau...

Išmokti skaityti – vienas iš svarbiausių pirmųjų žingsnių mokykloje, tačiau antroji užduotis – paskatinti vaiką skaityti ir domėtis savarankiškai. Išmaniųjų telefonų ir kompiuterių eroje tai nemenkas iššūkis.

Nesvarbu, išgyvename trumpalaikius nemalonumus ar liūdesį, virstantį į depresijos periodą, visuomet ieškome pagalbos, nes norime ištrūkti iš užburto pilko liūno. Aišku, budistiniai pamokymai tokiu atveju sakytų, kad privalome priimti visas esamas emocijas ir būti čia ir dabar.

Turbūt daugelis turime nepradėtų, nepabaigtų ar net neatverstų knygų, kurioms vis nerandame laiko. Tai, kad skirti laiko knygai darosi vis sunkiau, pripažįsta ir televizijos bei radijo laidų vedėja, kino ir teatro aktorė, projekto „Moterys kalba“ iniciatorė Beata Tiškevič.

„Skaityti pradėjau sulaukęs penkerių“. „Mano dukra skaito nuo ketverių“ – taip atrodo pokalbis tarp tėvų, kai prasideda diskusija apie skaitymą. Tačiau ekspertai sako, kad lenktynės, kurio vaikas pradėjo skaityti anksčiau yra beprasmiškos. Įprastai vaikai pradeda skaityti sulaukę 5–7 metų ir šis rod...

Meilės romanai padeda atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių, atsikratyti įtampos ar trumpam pabėgti į tokį gyvenimą, apie kurį drįstame tik pasvajoti. Šios priežastys rodo, kodėl meilės romanai tokie populiarūs tarp moterų.