68 straipsnių
Atliekų susidarymas ir valdymas yra vienas iš svarbiausių šių dienų aplinkosaugos klausimų. Netvarkomos atliekos pūva ir išskiria dujas, kurių 50–70 proc. sudaro šiltnamio efektą kuriančios metano dujos bei anglies dioksidas. Neorganinės medžiagos, esančios atliekose, patenka į dirvą su trąšomis ir ...
Spalio pabaigoje organizacija United Kingdom Without Incineration Network (UKWIN) paskelbė ataskaitą, kurioje nagrinėjama atliekų deginimo D. Britanijoje įtaka klimato kaitai.
Kalbant apie atliekų perdirbimą, ekologiją, žaliąją energetiką Skandinavijos šalys nuolat pateikiamos kaip geriausias pavyzdys. Tačiau kartais net ir už ekologiškiausių idėjų slepiasi daug diskutuotinų klausimų.
Savo dienos be mobilaus telefono neįsivaizduojame daugelis. Nuo 2007-ųjų per žmonijos rankas „perėjo” 7,1 mlrd. mobiliųjų prietaisų, kurie galiausiai tapo atliekomis. Numatoma, kad vien per 2018-uosius metus žmonija sukurs apie 50 mln. elektros ir elektroninės įrangos atliekų.
Atsinaujinančių išteklių energetikos, mažiau gamtą teršiančios gamybos neužteks, kad išsaugotume pasaulį nuo ekologinės katastrofos. Jei neatsisuksime į žiedinę ekonomiką, nepavyks susitvarkyti su užterštumo ir šiltnamio efekto grėsmėmis. Tuo įsitikinęs Suomijos inovacijų fondo „Sitra“ Žiedinės ekon...
Mokslininkai jau seniai nerimauja, kad kylanti temperatūra išlaisvins amžino įšalo kaustomoje Arkties dirvoje įkalintą anglį ir taip dar paspartins klimato kaitą – bet dabar duomenys rodo, kad staigus atšilimas ežerų dugne – dar pavojingesnis.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skatinančių pasaulio klimato šiltėjimą, koncentracija praeitais metais pasiekė naujas aukštumas, planetą alino neįprastų karščių bangos, o Arkties ledynų tirpsmas buvo rekordinio masto, sakoma trečiadienį Jungtinėse Valstijose paskelbtoje didelės apimties tyrimų at...
Australijos valdžia sekmadienį pažadėjo skirti pusę milijardo Australijos dolerių (400 mln. JAV dolerių) Didžiojo barjerinio rifo atkūrimui ir apsaugojimui.
Tarp idėjų Lietuvai energetikos srityje vienas iš daugiausiai palaikymo sulaukusių pasiūlymų – Nerijaus Norkevičiaus idėja atsisakyti iškastinio kuro. Vyras įsitikinęs, kad toks pasiūlymas yra toli gražu ne utopinis ir šiandieninės technologijos gali nesunkiai šią idėją paversti realybe. O ką apie t...
Anglies dvideginio koncentracija mūsų planetos atmosferoje pasiekė naujas rekordines aukštumas, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos.
Šiuo metu, turbūt, tik ponai Trumpas ir Putinas abejoja klimato kaita pasaulyje. Net naujoji Lietuvos Vyriausybė pasišovė spręsti oro taršos problemas. Tik bėda ta, kad pati savo skaičiavimuose pasiklydusi, priėjo prie labai įdomios išvados – Lietuvoje reikia didinti CO 2, šiltnamio efektą skatinanč...
Pasaulis vis garsiau kalba apie būtinybę kovoti su klimato atšilimu. Ieškoma priemonių, kaip mažinti aplinkos taršą. Prie būtinų sprendimų priėmimo prisideda ir Lietuva, ratifikuodama Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo, kurį patvirtino per 180 pasaulio šalių. GRYNAS.lt aiškinasi, kokiu...
Pasaulinis atšilimas buvo didžiausia mūsų kartos grėsmė ir jis iš tiesų baugino žmoniją. Skirtingai nei branduolinis karas, kuris nušluotų mus visus nuo Žemės paviršiaus akimirksniu, kylanti temperatūra kaitintų mus pamažu tol, kol nebereikėtų virdulio arbatai pasiruošti, rašo autoevolution.com.
Pasaulis jau ilgą laiką kovoja su klimato kaita, nes jo padariniai iš tiesų žiaurūs. Jei temperatūros kilimas nebus sustabdytas, laukia tragiškos pasekmės. Ne išimtis ir Lietuva. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokių klimato kaitos padarinių gali tikėtis Lietuva ir ką daryti, kad iš...
Lietuva 2014 m. į atmosferą išmetė apie 1,97 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – 0,7 proc. mažiau nei 2013 metais. Palyginti su 1990-aisiais, kuriuos sutarta laikyti atskaitos tašku, šių teršalų išmesta net 59 proc. mažiau, nors šalies bendrasis vidaus produktas per tą laikotarpį išaugo 29...
Vokietijos mokslininkai sako, kad kitas ledynmetis Žemėje gali įvykti po 50 tūkstančių metų. Tai kiek vėliau, nei buvo manoma ankščiau, o tam įtakos esą turi šiltnamio efektas.
Lietuva ratifikavo Kioto protokolo Dohos pakeitimą, nustatantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus 2013–2020 m. Šis ratifikavimas labai svarbus siekiant ES valstybėms narėms pademonstruoti ryžtą įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir paskatinti kitas šalis lapkričio 30 – g...
Mokslininkai teigia, kad pasaulyje dažnėjant sausroms ir karščio bangoms, politikams būtina susitarti dėl išmetamų dujų kiekio mažinimo.
Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, transporto priemonėms skirtų degalų ir energijos tiekėjai iki 2020 m. turi 6 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), susidarančių tiekiamo kuro ir energijos būvio ciklo metu, kiekį. Tokį tikslą nustatė Degalų kokybės direktyva.
Antradienį surengtoje konferencijoje „Atsakingas vartojimas: investicija į asmens, visuomenės, valstybės ir planetos gerovę“ pateikta nemažai pasiūlymų, kaip galima gyventi ekologiškai. Tačiau kai kurios idėjos daliai žmonių mažų mažiausiai gali pasirodyti nepriimtinos.
