Mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistema yra problemiška daugeliu apsektų, kurie gali sukelti ypač nepageidaujamų pasekmių visai švietimo sistemai.
Saulius Jurkevičius
83 straipsnių
Saulius Jurkevičius – Vilniaus licėjaus direktorius, 1963 metais gimęs pedagogas. Nuo 1989 m. istorijos mokytojas Vilniaus 15–oje vidurinėje mokykloje, nuo 1993 m. istorijos mokytojas Vilniaus licėjuje, nuo 1994 – Vilniaus licėjaus direktorius.
Šią savaitę Seime bus sprendžiama ne tik dėl mokesčių reformos, ne tik dėl dar vienos ar kelių parlamentinių tyrimo komisijų, bet ir dėl mokytojų etatinio darbo užmokesčio – klausimas, po technokratiniu nuobodžiu pavadinimu slepiantis ne mažesnes pasekmes valstybės ateities raidai negu visi parlamen...
Priėmimo į magistrantūros studijas tvarka neužtikrina, kad įstotų geriausiai pasirengę, parodė tyrimas, kurį atliko ir antradienį pristatė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).
Pažvelgus, kaip abiturientams sekėsi lietuvių kalba, norisi griebtis už galvos: tačiau ekspertai kaltina tikrai ne mokinius (131)
Naujausiais „TaMo“ dienyno duomenimis, susirūpinimą abiturientų ateitimi kelia ne tik tikslieji mokslai – abiturientai savo gimtąją kalbą vargiai moka šešetui. Tačiau moksleivius puola ginti kalbininkai ir švietimo ekspertai. Anot jų, beraščiai ne vaikai, o programų kūrėjai.
Mokyklų vadovai sunerimę: ar nuotraukos garbės lentoje – duomenų apsaugos reglamento pažeidimas? (33)
Prieš mažiau nei mėnesį įsigaliojus naujam duomenų apsaugos reglamentui, švietimo įstaigos sunerimo, kad iki tol įprastai tvarkiusios moksleivių asmens duomenis, dabar nebežino, kas teisėta, o kas jau pažeidimas. Inspektoriai sako, kad persistengti interpretuojant reglamentą nereikia, o jeigu kiekvi...
Lietuvos švietimo sistemos pertvarka atrodytų visada siekė kilnių tikslų ir prasmingų idėjų įgyvendinimo.
Technologijų keičiamai naujajai mokinių kartai tradicinės ir formalios pamokos nebeįdomios. Mokinių sudominimas – rimtas iššūkis. Tačiau mokyklos šiandien susiduria ir su rimtesnėmis problemomis. Kokios jos ir kaip jas spręsti, aiškinamės su mokyklų vadovais.
Nors žvelgiant į darbo skelbimus būtų galima pasakyti, kad mokytojai – vieni paklausiausių šiuo metu ieškomų specialistų, turbūt retas kuris šią specialybę pavadintų prestižine.
„Ieškodami mokytojų, verčiamės sunkiai. Privalome išlaikyti savo licėjaus lygį, todėl kartais net nesinori galvoti apie ateitį, nes, įvertinus esamą situaciją, kai jau beveik nebėra gamtos mokslų mokytojų, tenka pagalvoti apie įstaigos galimybę išlikti“, – kalbėdamas apie esamą mokytojų rengimą ir j...
Mindaugas Grigaitis. Ar mokyklinė lituanistika pagaliau pasuko tinkamu keliu? (atsakymas Sauliui Jurkevičiui) (21)
Viešojoje erdvėje ir vėl verda karštos diskusijos dėl Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino. Atnaujinimai kelia aistras: vieniems atrodo, kad bus paniekinta lietuvybė, kiti teigia, kad pagaliau pradėtas seniai lauktas mokyklinės lituanistikos liberalizavimas.
Kiekvienais metais po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kai mokiniai sužino savo įvertinimus, tenka matyti daugelio jų nuostabą ir sutrikimą.
Privačių gimnazijų atstovų teigimu, dvi savaitės – minimali riba, kiek papildomai turėtų mokytis Lietuvos moksleiviai.
Seimas spręs, ar nuo šių metų liepos pakeisti valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų skyrimo tvarką.
Lietuvos mokyklose rengiami ne kūrėjai, o geri darbininkai, įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Iškilus informacijai apie skandalingą kai kurių mokyklų direktorių veiklą vėl pasigirdo raginimai įvesti mokyklų vadovų kadencijų apribojimus.
Į prestižinių universitetų klubą įstojusius lietuvius galima skaičiuoti vienetais. Iš 15-os Lietuvos mokinių mėgstamiausių aukštųjų mokyklų į pasaulio universitetų šimtuką patenka trys. Populiariausi universitetai, į kuriuos traukia baigusieji gimnazijas Lietuvoje, rikiuojasi 600–700 pasaulinio reit...
Seimo rinkimuose kol kas pirmaujančių partijų atstovai tikina, kad švietimas yra viena prioritetinių jiems sričių, tačiau ilgus metus šioje sferoje dirbantys asmenys pastebi, kad dalis jų planų – toli nuo realybės ribų.
„Kiekvienas yra genijus. Bet jei apie žuvį spręsite pagal jos gebėjimą įlipti į medį, ji visą gyvenimą galvos esanti kvaila“, - turbūt šimtą kartų girdėta ir nuvalkiota Alberto Einšteino citata, tačiau ji puikiai tinka apibūdinant Lietuvos ir Britanijos švietimo sistemų skirtumus.
Per Lietuvą nuvilnijo geriausių abiturientų apdovanojimų šventės. Lietuvoje šimtukus už valstybinius brandos egzaminus šiemet gavo beveik 1,5 tūkst. abiturientų. Greta pozityvių atsiliepimų viešoje erdvėje atsiranda ir pasvarstymų, esą visi geriausieji Lietuvą paliks.
Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia 11 proc. mažiau abiturientų nei pernai, tačiau gimnazijų direktorius labiausiai gąsdina ne mažėjantis moksleivių skaičius, bet jų ateities planai.
