Saulės sistema

Dar prieš kelis dešimtmečius su idėja apie nežemišką gyvybę kitose planetose žaidė fantastinių romanų ir filmų kūrėjai. Šiandien astronomai turi visą egzoplanetų – planetų, egzistuojančių už Saulės sistemos ribų – katalogą, kuriame yra keli tūkstančiai įrašų. Ir pernai buvo labai sėkmingi metai toki...

2016-ieji pateikė ne tik ilgai lauktų mokslinių atradimų, bet ir nustebti privertusių staigmenų. Gravitacinių bangų egzistavimo įrodymai ir visai mūsų Saulės sistemos kaimynystėje skriejanti uolėta planeta – tik pora reikšmingiausių mokslinių faktų. Svetainė bbc.co.uk siūlo prisiminti ir kai kurias ...

Nuo galaktikų sukimosi iki kosminio plėtimosi viskas rodo viena kryptimi. Kosmologai pavadino tai „blogio ašimi“.

Kalba eina apie tą patį mįslingą 6 laipsnių pasvirimą. Tie 6 laipsniai – tai Saulės ašies posvyrio su ekliptikos plokštuma kampas.

Dar vienas posūkis Saulės sistemos gyvenime: mokslininkai joje atrado naują objektą, besisukantį aplink Saulę už Plutono.

Maždaug prieš 4,5 mlrd. metų, kai Saulės sistema vis dar buvo savo vaikystėje, Marso dydžio planeta susidūrė su Žemės protoplaneta ir susprogdino ją į šipulius.

Karačajaus-Čerkesijos respublikos (Rusija) teritorijoje veikiančiu radioteleskopu RATAN-600 darbavęsi astronomai netikėtai aptiko iš netolimos žvaigždės sklindantį signalą. Juo susidomėjo garsiosios nežemiškos gyvybės paieškų programos SETI mokslininkai.

Kasdien matome žmones ant Žemės paviršiaus, taip pat esame regėję astronautų žingsnius Mėnulyje ir turbūt daugelis slapčia yra pasvarstęs apie pasivaikščiojimą Marse. Tačiau ar galėtume atsistoti ant tokios planetos, kaip Jupiteris?

Kuri gali būti gyvenama. Ir visa tai – prie artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro Proksimos.

Visata yra neaprėpiamai didžiulė. Tikimybė, kad vienintelė vieta, kur joje yra gyvybės, yra Saulės sistema – nykstamai maža.

Naujai Saulės sistemoje atrasta nykštukinė planeta aplink Saulę apkeliauja per 700 metų, rašo cnn.com.

NASA kibernetinis kosminis zondas „Juno“ pirmadienį pradėjo skrieti orbitoje aplink Jupiterį, sėkmingai pradėdamas 1,1 mlrd. dolerių kainavusią tyrimų misiją, per kurią bus mėginama daugiau sužinoti apie didžiausios Saulės sistemos planetos kilmę.

Tęsiame straipsnių ciklą apie Rytų Aukštaitiją. Pateikiame informaciją apie jos lankytinus muziejus ir kulinarinį paveldą.

Panašu, kad netolimoje ateityje žmonijos laukia ne vienas Saulės sistemos modelį smarkiai pakeisiantis astronominis atradimas.

Mažytis taškelis, lėtai slenkantis Saulės disku, yra Merkurijus. Mokslininkai iš NASA užfiksavo, kaip pati mažiausia mūsų sistemos planeta praskrenda šalia šviesulio. Tokį astronominį reiškinį iš Žemės galima stebėti kartą per dešimt metų.

Tarptautinė astronomų komanda pranešė aptikusi kosminį objektą su kometos orbita. Šis objektas primena asteroidą, todėl artėdamas prie Saulės jis nepalieka po savęs uodegos.

Mūsų Saulės sistemoje yra gausybė keistų ir žadą atimančių dalykų. Kelis pačius keisčiausius jų apžvelgia portalas „Global News“.

Netikėčiausia yra tai, kad, remiantis šveicarų skaičiavimais ir kompiuteriniu modeliavimu, 9-oji Planeta turėtų būti dujinis ledo milžinas, kurio skersmuo už Žemę didesnis... tik 3,7 karto.

Pasviro ne šiaip šimtosiomis ar tūkstantosiomis laipsnio dalimis – Marso sukimosi ašis pasviro visais 20-25 laipsnių.

Manoma, kad Visatoje gali būti apie 700 mln. trilijonų uolinių planetų. Mokslininkai iki šiol neabejojo, kad šitokioje aibėje turėtų būti daugybė planetų, identiškų mūsiškei Žemei. Pagal Koperniko principą, Žemė neturėtų būti kokia nors išskirtinė Visatos kontekste. Tačiau naujausio tyrimo rezultata...