Pensijų kaupimo sistemos pertvarka rengiama skubotai, neatsižvelgiant į šios rinkos dalyvių pasiūlymus, o siūlomi pakeitimai gali pažeisti kaupiančiųjų teisėtus lūkesčius, teigia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
Šarūnas Ruzgys
84 straipsnių
Mažėjantis gyventojų skaičius ir sparčiai senstanti visuomenė Lietuvoje jau netrukus paneigs mitą, kad pensijoje pavyks išgyventi be papildomo taupymo. Būsimi pensininkai jau po 20 metų vien iš valstybės gali tikėtis vos 23 proc. dabartinio atlyginimo siekiančios pensijos, rašoma pranešime spaudai.
Vyriausybės siūloma pensijų reforma dirbantiesiems atneš tūkstantinius praradimus asmeniškai ir apie 2 mlrd. eurų bendrai, atlikusi preliminarų vertinimą sako Lietuvos investicinių fondų asociacija (LIPFA).
Pirmadienį socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatyta pensijų reforma rodo, kad Vyriausybė skatina masinį dalyvavimą pensijų kaupime ir žmonių atsakomybę už savo ateitį, sako Lietuvos investicinių ir fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Šarūnas Ruzgys.
Praėjusiais metais antrosios pakopos pensijų fondai, kurių dalyviai yra daugiau kaip milijonas lietuvių, investavo pelningai. Tačiau kam tai naudingiau – gyventojams ar jų turto valdytojams?
Iš daugiau kaip 80 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie papildomai kaupė pensiją privačiuose fonduose vos 1 proc. gavo periodines išmokas iš anuitetų tiekėjų, o visų jų „Sodros“ pensija apčiuopiamai sumažėjo. Dėl to būtina keisti dabartinį pensijų fondų finansavimą.
Beveik visi dirbantys žmonės yra sudarę pensijų kaupimo sutartis ir į jų sąskaitą pensijų fonde kas mėnesį pervedama tam tikra suma pinigų. Tačiau retas žino, kad fonduose nėra nė vieno euro ir kad tūkstančių gyventojų ten kaupiamas turtas gali ir nuvertėti.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas įstatymas, pagal kurį darbuotojų teisės į būsimą pensiją skaičiuojamos visiškai kitaip nei iki tol.
Ketinimai keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą, atsisakant pervedimų iš „Sodros“, juos pakeičiant valstybės biudžeto bei gyventojų didesnėmis įmokomis, gali pakirsti pasitikėjimą visa pensijų sistema, teigia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ru...
Valdžios planus keisti galiojančią tvarką taip, kad „Sodra“ nebepervedinėtų pinigų į privačius kaupiamuosius fondus, o darbuotojai ir darbdaviai tai darytų papildomai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pavadino penkiomis socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio n...
Antrosios pakopos pensijų sistema yra neteisinga dabartinių pensininkų atžvilgiu. Be to, ir darbuotojų ji neskatina daugiau kaupti ateičiai. Kitąmet planuojama pensijų kaupimą keisti iš esmės.
Laisvę turime. Demokratiją turime. Beliko susikurti finansinę gerovę ne pagal sovietinės planinės ekonomikos, o pagal Vakarų pasaulio pripažįstamas, globalios rinkos bei ateities demografijos iššūkius atliepiančias taisykles.
Antros pakopos pensijų fonduose Lietuvos dirbantieji rugsėjo pabaigoje buvo sukaupę 2,8 mlrd. eurų - jų santaupos nuo metų pradžios padidėjo 292 mln. eurų, arba 12 proc.
Valdantieji sprendžia, ką daryti su darbuotojų kaupiamais pinigais būsimai pensijai. Viena iš svarstomų galimybių – grąžinti juos valstybei. Kitas pasiūlymas – kad darbuotojai kaupimui skirtų ne 2 proc., o 4 proc. savo atlyginimo.
Mažai kas galvoja apie senatvę jai dar neatėjus – gal dėl to mėgsta sakyti, kad pensijos nesulauks. Vis dėlto dauguma dabartinių dirbančiųjų garbaus amžiaus sulauks, o kokią dalį buvusio atlyginimo gaus kaip pensiją – čia jau kitas klausimas.
Amid a rapid decline in Lithuania's worker-to-retiree pension, the central Bank of Lithuania is sounding the alarm and calling for the pension system to be reformed and for future pensions to be linked to personal contributions.
Valdantieji teigia, kad kaupti pensiją minimaliai daug kam gali neapsimokėti, dėl to siūlys rinktis arba maksimalų kaupimą, arba kaupimo sustabdymą. Svarstoma, kad šiuo atveju gyventojų turtas, sukauptas fonduose, būtų perkeltas į „Sodros“ rezervą.
Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių.
Lietuva – ne vienintelė valstybė garsiai pripažinusi, kad antros pakopos pensijų kaupimas neduoda tikėto rezultato. Kaimyninė Lenkija – taip pat priversta imtis pensijų reformos, kad bandytų ištaisyti klaidingus ankstesnius sprendimus.
83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti.
