Rasos – senovės lietuvių šventė, mininti vasaros saulėgrįžą. Atėjus krikščionybei, šventė buvo sutapatinta su Jono diena ir pradėta vadinti Joninėmis.
Pagrindinis Rasų šventės tikslas buvo užtikrinti augalų augimą bei klestėjimą, apsaugoti derlių. Šventei itin svarbus buvo vanduo, patekėjus saulei žmonės eidavo maudytis, prausdavo gyvulius, tikėjo, kad išsivoliojus ryto rasoje bus sveiki. Diena būdavo praleidžiama gamtoje, o vakare apeigos baigdavosi prie laužo.
Naktis iš birželio 23-iosios į 24-ąją visada ryškiai pažymėta daugelio lietuvių kalendoriuose. Gyventojai kasmet yra nusiteikę paminėti ilgiausią...
Trumpiausia metų naktis visoje Lietuvoje pasitinkama su degančiais laužais, pinamais vainikais ir skambančiomis sutartinėmis. Gausus būrys vilniečių...
Šįvakar Joninių vainikais puošis visa Lietuva bei pats vakariausias jos kraštas – Neringa. Joninės arba Rasos – ilgiausios dienos ir...
Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galime patikrinti naudojant lietingų dienų (>0,1 mm)...
Senosiose tradicijose užgimusius Joninių atributus – didelį laužą, vainikus, paparčio žiedo paiešką, laukų gėlių puokštes – daugybė šeimų...