22 straipsnių
Nuo senų laikų žiniuonius, gyduolius ir alchemikus gaubė paslaptis – jie ruošė gydomąsias žoles, įvairius nuovirus, gamino tepalus, atliko gydomuosius ritualus ir netgi buvo tikima, kad bendrauja su dvasių pasauliu. Net XX amžiuje, jau gerokai patobulėjus medicinai, šių dienų mokslininkai aptinka vi...
Dabartinės Klaipėdos miesto ribos daugeliui puikiai pažįstamos, tačiau vos besikuriantis uostamiestis buvo viliojantis pajūrio kąsnelis, nors ir talžomas atšiauraus vėjo. Uostamiestis priklausė ir Vokietijai, ir Prūsijai, ir Sovietų Sąjungai. O neilgai čia viešpatavęs Napoleonas I paliko gilų pėdsak...
1945 m. balandžio 9 d. krito Rytų Prūsijos sostinė Kenigsbergas, kurį lietuviai iki šiol mielai vadina Karaliaučiumi. Per 78 metus mieste buvo sunaikinta viskas, kas jį siejo su Prūsijos, o tuo pačiu ir Mažosios Lietuvos istorija.
Tarpukariu į Vakarų Europą tekėjęs sviestas ir lietuviški bekonai tapo savotiška mantra, prisimenama ir kartojama, kai kalba pasisuka apie šalies verslo istoriją. Visgi verslo praeities klodai gerokai gilesni ir turtingesni. Parfumerija, kosmetika, bižuterija, bankai, alaus, medienos, maisto pramonė...
Praeitą savaitę, norėdamas kiek atitrūkti nuo aplink vykstančių celofaninių nesąmonių, aprašiau mano pusbrolio nuotykius Vokietijos viešnamyje. Turbūt skaitėte. Jei ne, padarykite tai, nes radosi skaitytojų sakiusių, kad skaitydami jie apturėjo ne tik linksmą laiką, bet ir kažkokios informacijos gav...
Tai labai neįprasta istorija apie didžiulį pastatą Vokietijoje, kuriame pačioje pradžioje, 1872 m., buvo Prūsijos kariuomenės kareivinės. Šioje istorijoje persipina istoriniai, patikrinti faktai ir žmonių pasakojimai.
Vėlyvą rudenį vėl išvykau kelionėn, kuri per daugelį metų tapo tradicija, – į Vokietijos šiaurę, Šlėzvigo-Holšteino žemę, į Sankelmarko akademiją, įsikūrusią už Flensburgo. Po šiuo pavadinimu glaudžiasi dar dvi edukacinės institucijos: Europinė Šlėzvigo-Holšteino akademija ir Academia Baltica. Šiam ...
Prūsija, tas nutolęs ir provincialus, dirbtinis istorijos kūrinys (kunststaat), kraštas, apsuptas priešiškai nusiteikusių šalių – katalikiškos Lenkijos, teutoniškos Vokietijos (Strakauskaitė, 2013), – turėjo unikaliausią miestą šalia Priegliaus, pasak Donelaičio, „puikųjį Karaliaučių“ ir dingusias „...
Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų, progimnaziją ir kitas įstaigas. Miestas buvo puošnus ir turtingas. Tauragės dalis nuo bažnyčios iki dvaro buvo vadinama Senmiesčiu. Vyravo labai archajiškos, senosios trobos. Jokio plento iki pat devyniolikto šimtmečio ...
Sūduva. Prieš kelis šimtus metų čia buvo dykra – gūdžių miškų ir klampių pelkių kraštas – tikras rojus paukščiams ir žvėrims. Kovų su kryžiuočiais metu nuo amžių čia gyvenę sūduviai buvo išžudyti, išvaryti į nelaisvę ar pasitraukė iš gimtųjų vietų. Tik vėliau, po Žalgirio mūšio nurimus karams, čia v...
Nuošalioje Bomelsvitės rajono Malūninkų gatvėje esantys garažai šią savaitę sulaukė išskirtinio klaipėdiečių dėmesio. Istorija ir menu besidomintiems miestiečiams smalsu gyvai pamatyti talentingai perpieštą garsiąją Christoph Hartknoch graviūrą - vieną seniausių Mėmelio atvaizdų.
Asimiliuotis taip, kad niekas nesuprastų tavo kilmės, ar integruotis išliekant lietuviu? Užsienyje bene geriausiai žinomas ukrainiečių rašytojas Andrejus Kurkovas emigrantams pataria rinktis antrą kelią: pažinti šalį, kurioje apsigyveni, bet kartu išsaugoti savo kultūrines šaknis, gimtąją kalbą. Vis...
Filosofas, rašytojas bei publicistas Arvydas Juozaitis paskyrė 12 metų tam, kad kruopščiai išnagrinėtų didžiųjų Baltijos pakrantės miestų – Rygos, Karaliaučiaus (Kaliningrado) ir Klaipėdos – istoriją. Naujausia autoriaus knyga – „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, ...
Ankstyvieji Lietuvos istorijos amžiai buvo neramūs laikai. Artimesnių ar tolimesnių kaimynų antpuoliai bei keršto žygiai buvo įprasti reiškiniai.
„Dabar merginos labai drąsios“, – juokiasi senas nuotraukas vartydamas Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius.
Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas. Tiesa, jos neiškyla aukščiau įvairių veikėjų nuomonių raiškos ir iškart gesinamos, tačiau problema teberusena.
„Iš lietuviško sūrio ir Rusijos imperinių ambicijų renkuosi sūrį“, – savo paskyroje socialiniame tinkle parašė Rusijos gyventojas Vitalijus, reaguodamas į žinią apie sankcijas, kurias Rusija pritaikė Europos šalims.
Rugpjūčio 9 d. (šeštadienį) 19 val. Antano Mončio namuose-muziejuje (S. Daukanto g. 16, Palanga) įvyks XXXIII-asis Vilniaus aukcionas. Aukciono kūriniai bus eksponuojami nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 9 d. A. Mončio namuose-muziejuje nuo 13:00 iki 19:00 val. (išskyrus pirmadienius ir antradienius).
Skurdo ir paribio zonoje (taip, beje, kažkada pavadinti pasienį su Gudija ir Rusijos dabar valdoma Prūsija turintys Lietuvos rajonai) vienas kunigas ėmėsi iniciatyvos puošti Varėnos viešas erdves, statydamas postmodernius meno kūrinius. Ir ką gi jūs manote? Skandalas kilo! Matote, pastatytas kūrinys...
