255 straipsnių
Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Tolimoje praeityje Marse buvo gyvybei tinkamos sąlygos – tanki atmosfera, palanki temperatūra, daug skysto vandens. Laikui bėgant jos keitėsi, kol planeta tapo sausa dykyne, kokia yra dabar. Jei kada nors ten užsimezgė gyvybė, ji galėjo fosilizuotis, ar bent jau palikti įvairių pėdsakų, kuriuos tiki...
Anglis yra vienas dažniausiai pasitaikančių cheminių elementų Visatoje. Esant tinkamoms sąlygoms, anglis gali virsti deimantu – ar gali taip nutikti visos planetos mastu?
Buvo nustatyta keistos į drebučius panašios medžiagos, kurią praėjusiais metais viename iš tolimojoje Mėnulio pusėje esančių kraterių aptiko Kinijos mėnuleigis „Yutu-2“, kilmė. Remiantis nuotraukų analizės rezultatais ir palyginus jas su „Apollo“ į Žemę pargabentais pavyzdžiais, tai yra Mėnulyje lab...
Prieš ketverius metus pora mokslininkų paskelbė netiesioginių įrodymų, kad Saulės sistemos pakraštyje galimai egzistuoja dar viena – devinta – planeta, mase lenkianti Žemę. Įrodymais buvo laikomos grupės Kuiperio žiedo objektų orbitos, kurių savybės įtartinai panašios, tarsi juos visus temptų masyva...
Branduolinės elektrinės neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kaip kad varomos anglimi, tačiau ar branduolinė energija vis tiek šildo mūsų planetą?
Šiuo metu daugelyje regionų besitęsiantis COVID-19 protrūkis lėmė visuotinę saviizoliaciją ir nukreipė planetos dėmesį nuo kompleksiškų ir ilgalaikių problemų, sukoncentruodamas resursus į pasaulinės sveikatos krizės sprendimą. Tačiau šis laikotarpis yra puiki galimybė apsvarstyti ir tai, kaip pažan...
Nors visas pasaulis šiuo metu pagrįstai visą dėmesį yra sutelkęs į COVID-19 pandemiją, mūsų planeta ir toliau šyla. Ir šią vasarą (Antarktidoje ji trunka nuo spalio iki vasario) oras Antarktidoje, kaip ir kitose pasaulio dalyse, buvo beprecedentis per visą stebėjimų laikotarpį.
MIT (Masačusetso technologijos instituto) inžinieriai kuria algoritmą, padėsiantį nustatyti geriausią misijos tipą nukreipti į Žemę grėsmingai atskriejantį asteroidą.
Tikiuosi, kad žmonės, kurie kankinasi dėl plastiko pertekliaus ir priklausomybės nuo iškastinio kuro, susimąstys ir apie reprodukcijos poveikį aplinkai.
Septyniolikmetis Wolfas Cukieras trečią praktikos NASA agentūroje dieną atrado naują, iki šiol mokslininkams nežinomą planetą.
Vieną meteoritą ištyrę mokslininkai aptiko seniausios kada nors Žemėje egzistavusios medžiagos. Jie kosminėse uolienose, kurios nukrito į Žemę septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, rado dulkių dalelių Ir toms dulkėms yra net 7,5 mlrd. metų.
Kruopšti analizė parodė, kad Antarktidoje milžinišku balionu užfiksuotos dalelės negali būti paaiškintos dabartinėmis mūsų fizikos žiniomis. Tai fizikų neatbaidė ir prasidėjo intensyvios lenktynės – kas pirmasis ras atsakymą.
Žmonių ūkinės veiklos rezultatas – klimato kaita, gyvosios gamtos naikinimas, užterštas oras, vanduo bei žemė... Visa tai veda prie globalios ekologinės katastrofos. Šiame straipsnyje remsiuosi visais puikiai žinomais pavyzdžiais, kaip pats žmogus naikina planetą, kuri idealiai tiko gyvybei atsirast...
Jeigu ne mūsų svirduliuojanti planeta, neturėtume keturių skirtingų sezonų. O be jų nebūtų ir tokios gyvūnų įvairovės, stulbinančios savo gebėjimu prisitaikyti nuolat besikeičiančioje gamtoje – kaip, pavyzdžiui, bitės ar dvikvėpės žuvys.
Mūsų planeta nenustygsta vietoje, todėl jos ašigaliai juda. Žinoma, geografinis Šiaurės Ašigalis yra toje pačioje vietoje, kur visada ir buvo, tačiau jo magnetinis atitikmuo, kuris bet kuriame kompase žymimas Š raide, rekordiniu greičiu juda link Sibiro. Ir mokslininkai to iki galo nesupranta.
„Mes įsivaizduojame, kad erdvė yra tai, ką matome – pastatas, interjeras, baldai, spalvos. Bet pasigilinę, kaip žmonės senovėje matė erdvės kūrimo procesą, kokią reikšmę jie skirdavo vietai, kaip ieškodavo vietos būstui, pradėsime suprasti, kad erdvė – daugiau nei forma, spalvos, dekorai, paveikslai...
Standartinė planetų formavimosi teorija teigia, kad jos auga protoplanetiniuose diskuose prie jaunų žvaigždžių, dulkėms po truputį jungiantis į vis didesnius darinius. Jei planetos masė viršija 20 Žemės masių, ji prisitraukia storą dujų apvalkalą ir tampa dujine milžine. Šis modelis neblogai paaiški...
Pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie pirmą kartą egzoplanetoje aptiktą vandenį. Žinoma, būta įvairių pasiklydimų vertime, pernelyg optimistiškų komentarų ir panašiai, tad pažiūrėkime detaliau, kas atrasta, o kas – ne.
Šiuo metu Veneros paviršius yra pragariško karščio ir slėgio vieta, o atmosfera ne tik labai tanki, bet ir pražūtinga gyvybei bei robotams. Tačiau praeityje sąlygos ten galėjo būti visiškai kitokios – naujame tyrime pristatyti skaitmeniniai modeliai, rodantys, kad daugiau nei tris milijardus metų Ve...
Tyrinėti egzoplanetas labai sudėtinga, nes turime blausią jų spinduliuotę atskirti nuo daug ryškesnės žvaigždės šviesos. Net ir tą padarę, nagrinėjame vos vieno taško spinduliuotę, kad ir kintančią laikui bėgant, jei planeta sukasi mūsų atžvilgiu ir atsuka vis kitas paviršiaus ar atmosferos struktūr...
