116 straipsnių
Pilietis – asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys.
Nuo amžių amžinųjų žmogus ieško prasmės. Tuo jis skiriasi nuo gyvūno, kuriam svarbiausia patenkinti savo buitinius poreikius: valgyti, miegoti, mėgautis. Žinoma, aukštesnieji gyvūnai turi ir kitų poreikių – mylėti ir būti mylimi, tuo jie artimesni žmogaus idealui nei vien buitimi gyvenantys dvikojai...
Valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos nariai ketvirtadienį registravo siūlymus dėl ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje. Siūloma numatyti daugiau išimčių bei ribojimų netaikyti tiems piliečiams, kurie turi ilgalaikį ryšį su Lietuva, parodė intenciją čia likti ir yra patikrinti šalie...
Noriu papasakoti, kokie mano įspūdžiai apie tvarką prie Migracijos departamento pasų išdavimo skyriaus.
Šeštadienį(gegužės 14 d.) kauniečiai ir miesto svečiai galės pasitikrinti išgyvenimo žinias ir įgūdžius, o geriausiųjų lauks organizatorių prizai.
Visi skaitytojai, siunčiantys savo istorijas į „ Pilietį “, gali būti apdovanoti. Dažnai vykstantys konkursai suteikia galimybę laimėti didesnius prizus, o antrųjų ir trečiųjų vietų nugalėtojams paprastai atitenka naujausios leidyklos „ Alma Littera “ knygos. Pasižiūrėkite, kokiomis knygomis džiaugs...
Tyrimų centro „ RAND Europe “ pareiškė, kad korupcija Lietuvoje gali suvalgyti iki 4,44 mlrd Eurų per metus. O tai buvo skaičiai už 2016 metus. 2016 metų Lietuvos biudžetas buvo 9,44 mlrd. eurų. Nesunku paskaičiuoti. Jei 9,44 mlrd. Eur 100 procentų, tai korupcija sudaro 47 procentus. Kad suprastumėt...
Savaitgalį praūžusios akcijos „DAROM“ nuotaikos vis dar tvyro tarp aplinka susirūpinusių žmonių. Bėgant metams užterštumas Žemėje darosi vis didesnis, todėl tokios akcijos rinkti jas turėtų būti ne vieną kartą metuose, o kasdien. Tačiau be šiukšlių rinkimo kita opi tema yra šunų išmatų rinkimas.
Te nesupyksta mano vienas skaitytojas, kuriam pažadėjau parašyti straipsnį apie depresiją. Savo pažado tikrai nepamiršau, tačiau šį kartą dar noriu pratęsti praėjusios savaitės diskusiją apie laisvą vaistininkystę. Tikrai neplanavau ties šia tema užstrigti, tačiau mane užkabino tie vadinamieji ofisi...
Žinutę norėčiau pavadinti „Kas iš tikrųjų vyksta sostinės Vilniaus gatvėje“. Šiaip būdamas išsilavinęs žmogus, nusprendžiau įgyvendinti seną svajonę ir tapti taksistu-pavežėju. Ne tiek dėl pinigų, kurie šioje sferoje labai nedideli, kiek dėl noro važiuoti ir pabendrauti su įvairiais žmonėmis, kurių ...
Turbūt daug kam perskaičius rašinio pavadinimą kilo klausimas „kas čia per nesąmonė?“, „kaip tai įmanoma?“, „ar tai realu?“ ir pan. Skubėdamas patenkinti jūsų smalsumą, sakau, kad tai realu, bet viskas nuo pradžių.
653 eurai – tiek uždirbu per mėnesį ir to net nesiruošiu slėpti. Lietuvoje tai vadinama mažesniu nei vidutiniu atlyginimu, nors šefas žadėjo metams baigiantis jį pakelti.
Kai viltingai suskamba mokyklinis skambutis, pranešantis apie pamokų pabaigą, šimtams vaikų mokymas dar nesibaigia. Daugelis jų keliauja į privačias pamokas pas korepetitorius. Kai kurie net nepalieka savo mokyklos pastato. Papildomos pamokos gali vykti toje pačioje mokykloje ir galbūt net toje pači...
Kiekvienais metais girdime iš visuomenės narių, jog trūksta jaunimo politikoje. Ypač prieš rinkimus, prasideda kova už įtaką, valdžią. Dažnai gyventojai nežinodami ką rinkti, žinoma ne visi, nusivilia savo pasirinkimu, tikėdami „šviesesniu rytojumi“ ir gražesne ateitimi.
Lietuvoje alkoholio reklama yra stipriai apribota, suvaržymai galioja ir prekybos centrams, kuriems draudžiama viešai skelbti apie tokių gėrimų akcijas.
Kiekviena valstybė savo švietimo sistema parengia ateities piliečius. Tai nenutrūkstamas procesas, kuris keičiasi kartu su laikmečio reikalavimais. Tai iš esmės konservatyvi sritis. Vengiant padaryti didesnių klaidų, čia paprastai remiamasi jau patikrintais dalykais.
Tai nutiko rugpjūčio pradžioje. Grįžinėjau iš Vilniaus, buvo maždaug vidurnaktis, kai staiga ant Prienų tilto išvydau žmogaus siluetą. Žmogus jau buvo perlipęs per turėklą.
Tikriausiai visi girdėjome dabar taip aptarinėjamą įvykį, nutikusį Marijampolėje. Aš kraštietė ir žmogiškumo nepraradusi pilietė jaučiu pareigą išsakyti savo nuomonę, kuri neabejoju nesutaps su daugelio. Iš pat pradžių pasakau, jog asmeniškai nepažinojau nė vieno iš piliečių.
Nėščiosioms dalinami specialūs ženkleliai privertė vilnietę susimąstyti: ar tikrai žmonių ženklinimas ir bandymas išskirti iš kitų yra būtinas? Gal užtektų tiesiog daugiau bendrauti tarpusavyje, paprašyti, jei ko reikia?
Buvau atvažiavęs vasarą į Lietuvą ir turiu pastebėjimų. Visų pirma, žmonės tokie įbauginti „taisyklių“, kad net jei įėję įstaigon mato, kad nėra nė vieno kliento, vis tiek klusniai atsispausdina popierinį numerėlį ir nejuda iš vietos, kol neužsidega jų numeris...
Kaip šios šalies pilietė negaliu atsitokėti. Jaučiu didelį skausmą ir kaltę. Mačiau žmogų, kuris bandė gelbėti šio mažylio gyvybę. Tas žmogus savo savijautą apibūdino: „Esu komoje“.
