pieva

Protesto metu ir po jo ūkininkai skundėsi, kad Žemės ūkio ministerija ūkininkus verčia atkurti ir prižiūrėti pievas, „kurios jokios pridėtinės vertės nekurs“. Gamtininkai su tuo kategoriškai nesutinka ir kviečia pridėtinę vertę skaičiuoti ne tik pinigais, bet ir kitomis gamtos teikiamomis naudomis, ...

Šių metų rugsėjo pabaigoje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pradėjo tvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), žemėlapius. Patvirtinus juos žemės savininkai apie nustatytas specialiąsias žemės naudojimo...

Suartų daugiamečių pievų ir ganyklų atkurti nereikės, jeigu konkrečiam pareiškėjui nustatytas privalomas atkurti plotas yra mažesnis nei 0,5 ha. Ši išimtis leis išvengti ūkininkams ir institucijoms pernelyg didelės administracinės naštos, rašoma pranešime spaudai.

Agronomas Tautvydas Gurskas sako, jog kuomet susimaišo lietus su šiluma – veja kiemuose auga kaip išprotėjusi. Reikia gerai žinoti, kokiu aukščiu ją pjauti, kokią techniką naudoti, kiek ir kada laistyti bei tręšti veją, kad ji atrodytų nepriekaištingai.

Šildančių saulės spindulių glostomi augalai po truputį dovanoja žalumą. Ilgametis želdinimo specialistas Tautvydas Gurskas sako, kad, norint turėti gražią veją, augalams reikia šiek tiek padėti, tuomet greičiau įšils žemė ir veja atsidėkos ryškiomis spalvomis.

Natūrali, tarsi žmogaus rankos nepaliesta augmenija. Manote, ši gražuolė pieva tokia suaugo natūraliai? Ne – žmogaus įsikišimo reikėjo, tik svarbu žinoti, kokio. Specialistė taip pat pasakė dažniausiai daromas klaidas, kodėl nepavyksta užauginti gražiai žydinčios pievos.

Lietuviška gamta nepaliauja stebinti užburiančiais vaizdais – vienu iš jų šiandien pasidalino Aukštaitijos nacionalinis parkas. Vaizdo įraše, filmuotame iš paukščio skrydžio, akis džiugina svajingai rožinės Šiliniškių kaimo pievos platumos.

Karoliniškių Virginijaus Druskio g. 10 ir šalia esančių namų gyventojus piktina jau ilgus metus tebesitęsianti problema – šalia namų išvažinėta pieva. Vilniaus miesto savivaldybė siūlo tokiais atvejais pasinaudoti Kaimynijų programos parama.

Pėstiesiems klampoti per purvyną atėjus pavasariui nebereikės – mieste praėjusių metų pabaigoje įrengtas dar vienas pėsčiųjų takas tarp Ramybės skvero ir Lauko gatvės. Pėsčiųjų eismas šia atkarpa yra tikrai didelis, daugiausia šiuo keliu eidavo mokiniai, tad tako tikrai reikėjo.

Žydinti pieva vietoj nuolat šienaujamos vejos – tai pasiūlymas tiems, kurie mėgsta vasaros spalvomis mirguliuojančius žiedus, juose dūzgiančius vabzdžius ir vėjo kedenamų žolynų šnaresį.

Pavasarį suskumbame labiau savimi rūpintis, bet tai galime daryti ne tik gerdami vaistinius papildus. Šiuo metu visi laukai geltonuoja nuo kiaulpienių, todėl žoliautoja Rasa Glinskytė-Subačienė kviečia tuos, kurie rūpinasi savo sveikata, prisirinkti švariose vietose augančių šių geltonų žiedų.

Nuo 2008 metų nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas rūpinasi biologine įvairove gausia Dvarčionių pieva. Vilniaus pakraštyje esančiame 4 ha plote renka šiukšles, šalina sužėlusius krūmus, šienauja, nupjautą žolę sugrėbia ir išveža. Organizacija teigia taip skatinanti ir kitų įmonių k...

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytojas Kęstutis, kuris stebėjosi, kodėl jo šuo ėda kai kurias žoles. Jis redakcijai atsiuntė konkrečių augalų, kurių jo augintinis specialiai ieško, nuotraukas.

Neries regioniniame parke esančiame Bražuolės botaniniame draustinyje pražydo paprastieji kardeliai. Natūralioje Bražuolės upelio pakrantės pievoje žydinčių kardelių - tūkstančiai. Tai galimai pati didžiausia paprastųjų kardelių augavietė Lietuvoje. Šviesiai violetiniais žiedais pasipuošę šie puikūs...

Prižiūrėti veją, kad ji būtų minkšta ir tanki kaip kilimas, nėra lengva. Ekologai vis dažniau teigia, jog laikas keisti požiūrį į veją. Ji – ne tik dekoratyvinė sodybos danga, bet ir natūraliai auganti velėna. Viksvos, samanos ir dobilai auga be trąšų, atsparūs drėgmės stokai. Natūralią pievą reikia...

„Baudos kvitas“: žolės lygintojai

Pra­ncū­zi­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ven­to­jai orą ter­šian­čias ir bio­lo­gi­nę įvai­ro­vę nai­ki­nan­čias žo­liap­jo­ves kei­čia avi­mis, o lie­tu­vių ūkininkai pie­ve­lių prie­žiū­rą pa­ti­kė­jo eg­zo­tiš­koms al­pa­koms, rašo portalas lzinios.lt

Žydinčios, arba mauritaniškosios, vejos primena natūralią pievą, kurioje kartu su ankštinėmis ir varpinėmis žolėmis auga laukinės gėlės. Gerai įrengtos ir prižiūrimos, jos labai puošia aplinką. Susigrąžinkite prarastą harmoniją su gamta – pasisėkite žydinčių augalų.