162 straipsnių
Kas trečias Lietuvos pensininkas patiria skurdo riziką, praneša „Eurostat“. Tai reiškia, kad trečdalis Lietuvos pensininkų per mėnesį gauna mažiau nei 60 proc. šalies vidutinių disponuojamų pajamų. Nuo 2011 m. skurdo riziką patiriančių pensininkų padaugėjo kone trigubai – iki 36 proc. (prieš septyne...
Dariausi Smart-ID kortelę „Swedbank“ Lukšio g. Keista, kad banko darbuotojos dažnai mato naujų vartotojų kodus.
Pensijų išnešiotojų pasikeitimas sukėlė tikrą sumaištį. Pinigus į namus nuo sausio 10 d. vietoje paštininkų pradėjus nešti kitų bendrovių darbuotojams, dalis senolių pirmą kartą pensijos negavo įprastu laiku. „Sodrą“ jie atakuoja skambučiais, dalis jų vyksta aiškintis. „Sodra“ žmonių prašo kantrybės...
Lietuvoje pasirodęs socialinis eksperimentas „#AmžiusNesvarbu“ atkreipė visuomenės dėmesį į opią problemą – vyresnio amžiaus žmonės šalyje jaučiasi diskriminuojami. Tačiau prekybos centre dirbantis 74 metų Antanas Raščius paneigia visus mitus apie garbaus amžiaus žmones ir drąsiai sako, kad nėra ko ...
Jonavos žinių redakcijai skambinusioji moteris teigė, jog būtų įdomu sužinoti, ar yra galimybė Jonavoje turėti Socialinį taksi, kuris, jos manymu, būtų naudingas gaunantiems mažas pajamas.
Įsivaizduokite, kad jums mėnesį tenka išgyventi vos už mažiau nei 200 eurų. Kaip atrodytų jūsų kasdienybė? Kas atsidurtų ant jūsų pietų stalo? O dar pagalvokite, kaip su tokia suma išsisuktumėte, jei būtumėte jau pensijoje ir be komunalinių išlaidų dalį pajamų tektų išleisti vaistams. Deja, bet su t...
Policijos pareigūnams teks aiškintis kaip sukčiai, prisistatę dujų tarnybos darbuotojais, iš garbaus amžiaus moters buto sugebėjo išnešti solidžią sumą pinigų.
Nuo naujų metų Lietuvoje įsigalios nauja pensijų reforma, kuri jau dabar verčia būsimus pensininkus susimąstyti, ką daryti toliau ir kaip užsitikrinti saugesnę finansiškai senatvę. Portalas DELFI aiškinasi, kokie pokyčiai laukia nuo 2019 m. sausio ir dėl ko turėtų apsispręsti dirbantieji.
Dažnai girdime istorijas, kad vyresni nei 50 metų žmonės Lietuvoje yra tarsi „nurašyti“ – jie neretai jaučiasi nuvertinti, nereikalingi ir ignoruojami darbdavių. Sutikusi pasidalinti savo istorija 62 metų vilnietė Vitalija Glambokienė patvirtina, su kokiu požiūriu vyresnį žmogų pasitinka darbdaviai.
Dažnai vaikus su autizmo sutrikimu turinčios šeimos sulaukia klausimo: kas bus, kai jų nebebus, kas rūpinsis vaiku? Atsakymą į šį klausimą turi Kornelija, kuri gyvena su 21 metų autizmo sutrikimą turinčiu sūnumi. „Tada jums reiks jais rūpintis“, – teigia ji.
Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus arba samdyti imigrantus, rašo įtakingas britų ekonomikos leidinys „The Economist“. Verslininkai ir akademikai priduria, kad padėti su emigracija ir visuomenės senėjimu galėtų ir automatizacija, bet greita...
Esu Edvinas iš Vilniaus. Permečiau akimis profesoriaus Lazutkos komentarą apie pensijų reformą ir prisiminiau seniai skaitytą, bet aktualumo nepraradusį straipsnį apie vaikų namų globotinius, kurie turi silpnus socialinius įgūdžius ir nemoka tvarkytis su pinigais: planuoti, paskirstyti, pasitaupyti.
Jau 12 metų iš pensijos gyvenantis švedas Stigas Wahlstrumas nesiskundžia – pinigų pakanka ir maistui, ir būstui, ir kelionėms. Jo teigimu, taip pat sočiai pensijoje galėtų gyventi ir lietuviai.
Ketvirtadienį į mitingą prie Prezidentūros susirinkę pensininkai pasidalijo itin skirtingomis patirtimis: vieni vos sukrapšto kelis eurus maistui, kiti mėgaujasi teatrais, koncertais ir net padeda artimiesiems.
Studentams išnuomoti savo butą, „peržiemoti“ Indijoje, o agurkų sezonui – vėl grįžti Lietuvą. Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, tai drąsi mintis, bet ja užsikrečia vis daugiau pensinio amžiaus moterų.
Stebina nuolatinis ministro Kukuraičio, kitų politikų ir net į DELFI rašančių pensininkų vapėjimas apie solidarumą. Lyg kas į ausį pakuždėjęs būtų, ko beklausi – atsakymas, kad reikia daugiau solidarumo. Tai aš sau ir galvoju: kodėl ne? Jei jau ieškom solidarumo, tai yra daugybė sričių, kur būtų gal...
Kol Lietuvoje pensininkai skaičiuoja kiekvieną centą ir mąsto, kaip sudurti galą su galu, jiems telieka pavydžiai stebėti, kaip gyvena Šveicarijos pensininkai.
Lietuvoje gyvena beveik 550 tūkstančių 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonių, o šalies visuomenė, kaip ir kitur Vakarų pasaulyje, sparčiai senėja, tačiau dėmesio ir gerų gyvenimo sąlygų penktadalį visų gyventojų sudarantys senjorai vis dar pasigenda.
Lietuvoje ketvirtadalis žmonių yra pensinio amžiaus. Mūsų visuomenė – senstanti, tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad nemažai senjorų aktyviai leidžia laisvalaikį ir sulaukus tam tikro amžiaus gyvenimas nesibaigia.
„Volvo“ vairavęs 77-erių metų pensininkas keletą kartų trenkėsi į Vendlingene, nedideliame miestelyje Vokietijos pietuose, esančios degalinės paviljoną. Iš visko sprendžiant, vairuotojas supainiojo stabdžio ir akceleratoriaus pedalus, taip pat priekinį ir atbulinį bėgius.
