Paulius Jurkevičius

Patys nuobodžiausi užsienio politikos ir ekonomikos žinovai jau pateikė savo verdiktą: Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje buvo nieko gero, taip sakant. Nieko gero, nes nieko konkretaus mums nesuteikė. Nedavė. Neužgarantavo tiekti. Galiausiai nei Bretanės austrių, nei burbuliuojančių Reimso apy...

Kovo 27-oji, penktadienis. Romoje, niūraus lietaus talžomoje Šv. Petro aikštėje, popiežius Pranciškus meldžiasi visiškai vienas. Siurrealioje šviesotamsoje jis meldžia pasauliui sveikatos. Tą penktadienį Italijoje nuo COVID-19 mirė 969 žmonės. Tai buvo pati liūdniausia diena pandemijos epicentre. Pa...

Štai jis – didysis Lietuvos paradoksas: mums pasiūlė gintis. Nuo ko? Nuo to, kas artimoje ateityje turėtų mus išgelbėti. Nuo koronaviruso vakcinos! Vakcinų šaršalas greičiausiai bus nevaldomas. Visi požymiai rodo, kad jis toks bus.

Lietuviškas posakis „pjauti grybą “ – itin smagus tais atvejais, kai tenka išreikšti tam tikrą nuomonę, tačiau bartis nesinori. Lietuvių kalbos žodynas aiškina: prastai kažką daryti, nesąmones krėsti, išsidirbinėti, niekais užsiimti, neteisingai ar nelogiškai elgtis. Štai ką reiškia pjauti grybą!

Pirks Lietuva koronaviruso vakciną iš bendrovės „AstraZeneca“ ar nepirks? Premjeras Saulius Skvernelis ir kiti politikai paslaptingai užsimena apie tai, kad stambi farmacijos grupė – nepatikima, turi juodų veiklos puslapių, remiasi slaptais žvalgybos pranešimais.

Žiūrėjau į vieną foto feisbuke, ir man jų pasidarė gaila. Šimtas mažų ir mažiukų, ir visai tokių miniatiūrinių, tik ką dienos šviesą išvydusių. Šimtas jų suguldyta ant stalo, anapus stalo – laimikio autorius. Ir pareiškimas – penktoji savaitės šimtinė! Et, mažieji rudagalviai!

Lietuvos namų ir restoranų virtuvėse vienas ingredientas užknisa. Balzamikas. Arba dar geriau – balzamykas. Taip – su „y“ ilgąja sukirčiavo padavėjas viename Kaune restorane ir primygtinai parekomendavo skanias salotas su tuo daiktu – „balzamyku“. Kai paklausiau, kas tai yra padavėjas nutaisė veide ...

Ar žinote, kokį jausmą tenka išgyventi, kai iš vienos mažiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių šalių (Lietuva – 2 958 ligos atvejai, 86 mirusieji) atvyksti į vieną labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių šalių ( Italija – 271 515 atvejų, 35 497 mirusieji)? Atsakymas niekaip nesusijęs su logika: ram...

Kova su koronavirusu kasdien pažeria negirdėtų įdomybių. Atrodo, kad jau viską žinome, viską supratome, bet štai – naujos priemonės, negirdėta strategija. Kita vertus, jau ryškėja tam tikrų veiklų finišas. Pavyzdžiui, Europos ir pasaulio politkovidinio žemėlapio perbraižymas eina į pabaigą. Liko pen...

Klausimas labai paprastas: kas atsitiks, jeigu ant lietuviško balto varškės sūrio užvarvinsime keletą lašų ypač tyro alyvuogių aliejaus? Lietuvą lėkštėje sujungsime su Graikija, Italija, Ispanija? Atsakymai, kiek teko girdėti – įvairūs. Vieniems atrodo, kad lietuviškas varškės sūris draugauja tik su...

Daugiau nei 25 metus Italijoje gyvenantys žurnalistai, knygų autoriai, maisto ir stiliaus žinovai, visuomenininkai Jurga ir Paulius Jurkevičiai į Lietuvą visuomet atvyksta pavasaroti ir pasidžiaugti lietuviškais valgiais ir tėviškės nostalgija. Šį kartą žinoma pora į Lietuvą atvyko ir su tikslu pamo...

Kai skaitysite šį tekstą, mano kolega Romas Sadauskas „Delfi“ portalui jau bus prifotografavęs daugybę puikių sūrių, sūrininkų ir sūrių valgytojų. Druskininkų Sūrių festivalyje vienas sūris bus paskelbtas geriausiu Lietuvoje, o jo autorius ar autorė maudysis šlovės spinduliuose.

Pasaulio žemėlapis 2020 metų rugpjūčio 8-ąją anaiptol neatrodo toks, koks jis buvo 2019 metų rugpjūčio 8-ąją. Perdalintas, perbraižytas, pertvertas. Isteriškas kovidinių daltonikų pasaulis. Taip, daltonikų, nes vieniems žalia šviečia raudonai, o raudona kažkam geltonuoja.

Lygiai prieš metus buvo tokia pati – rūškana ir vėsi savaitės pabaiga. Nulėkiau į Merkinę papietauti ir grįžęs parašiau tekstą su klausimu: kas būtų, jeigu Lietuvoje būtų šimtas tokių bistro? Tokių kaip Merkinės „Šilo kopa“. Lygiai prieš metus jų buvo vienas, ir aš tikėjausi, kad po metų jų gal ir n...

Taip, matyt, ir turėjo viskas pasibaigti. Kaukės užkniso, karantinas užkniso, draudimai užkniso. Pandemija? Idiotų sąmokslas. Na, gal ir ne visai idiotų. Gal netgi atvirkščiai: organizuotas valstybių ir visuomenių, demokratijų ir monarchijų, verslo ir BVP augimo paralyžius. Be karo veiksmų, be kariu...

Valgančią Lietuvą (o nevalgančios nėra, valgo visi, net Prezidentas) galima būtų suskirstyti į tris grupes: 1) maisto snobai, 2) maisto paprastuomenė, 3) vidurinioji valgytojų klasė. Tris kartus per dieną visos trys atsiduria prie stalo (protarpinio badavimo mazochistai susirenka du kartus) ir pagal...

Na, štai: pagaliau mes žinome, ką mes mėgstame. Nacionalinis meniu sudarytas, mes nebesiginčysime nei dėl skonio, nei dėl cepelinų patrauklumo japonams, italams ir likusiam pasauliui. Diskusijos, ar jau tikrai tapome gurmaniška valstybė, taip pat kuriam laikui aprims. Įsivyraus šaltibarščių spalvos ...

Lyja ar nelyja, mielas gyvenimas ar nelabai, bet anksčiau ar vėliau įvyksta tai, kas ir turėtų kiekvieną vasarą įvykti: važiuojame į Palangą. Arba į Neringą. Einame vakarienės. Atsisėdame prie staliuko. O tada atsiduriame jų rankose. Padavėjų.

Lietuvos nacionalinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, kitaip tariant – Lietuvos parlamentas, dar kitaip tariant – Lietuvos Seimas birželio 30 dieną balsavo. Rezultatas? Po trijų savaičių, rugpjūčio pirmąją jūsų basos pėdos grims į vėsų pajūrio smėlį, rankoje laikysite putojančio vyno tau...

Supeikti nacionalinę gelbėjimosi nuo karščio sriubą – šaltibarščius – būtų maždaug tas pats, kaip pagirti tą pliažą. Arba (tam tikruose sluoksniuose) jį supeikti. Vyraujanti tendencija yra tokia: apie šaltibarščius – geriau nieko, jeigu negali gerai.