nerštas

Aukšlės yra vikrios, į mažą silkutę panašios žuvys. Nors jos yra smulkios, tačiau riebios ir skanios. Kaip vandens telkinyje (dažniausiai upėje) rasti vietą, kurioje telkiasi aukšlės?

Aukšlė. Paprastoji (Alburnus alburnus) ir srovinė (Alburnoides bipunctatus) Paprastoji aukšlė – angl. Bleak, vok. Uckelei, Laube, rus. Srovinė aukšlė – margašonė, palakstuonė, angl. bloch, ouklejka pruhovaná, быстрянка, spirlin, schneider, strauta pavīķe. Paprastoji aukšlė dar vadinama viršvandene, ...

Didžiosios Britanijos karpininkai praėjusią savaitę sulaukė blogų naujienų. Didžiausias šios šalies karpis – Big Rig vardu praminta veidrodinio karpio patelė – rasta nugaišusi. Prieš mirtį šį žuvis svėrė daugiau kaip 30 kilogramų.

Europinė lydeka, arba lydeka (lot. Esox lucius, angl. Northern Pike, vok. Europäischer Hecht) – plėšri lydekžuvių (Esociformes) būrio žuvis.

Paprastasis karpis, karpis, paprastasis sazanas (lot. Cyprinus carpio, angl. Common carp, vok. Karpfen) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.

Vijūnas (lot. Misgurnus fossilis, vok. Europäischer Schlammpeitzger) – vijūninių (Cobitidae) šeimos žuvis. Vijūno kūnas ilgas, plokščiais šonais. Uodegos pelekas suapvalėjęs. Žvynai smulkūs. Nugara geltonai ruda, šonuose – plati tamsi juosta, o jos viršuje ir apačioje po siaurą juodą juostelę.

Šamas (lot. Silurus glanis, angl. Wells catfish, vok. Europäischer Wels) šaminių (Siluridae) šeimos žuvis, panaši į vėgėlę.

Lydekos pradedamos žvejoti pavasarį. Iki neršto lydeka kimba vangiai. Labai gerai pradeda kibti, kai ji po neršto kiek pailsi. Kartais ji godžiai kimba tik trumpą laiką, o kartais tai trunka iki birželio mėnesio.

Atlantinė skumbrė, Atlanto skumbrė, skumbrė (lot. Scomber scombrus, angl. Mackerel, vok. Makrele) – skumbrinių (Scombridae) šeimos verslinė žuvis.

Raudė (lot. Scardinius erythrophthalmus, angl. Rudd, vok. Rotfeder) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.

Žuvivaisos specialistams ši vasara ypač darbinga. Žeimenos poskyrį vakar paliko lašišų paauginimo cecho baseinuose po lašišaičių išvežimo likę kiršliai. Praleidę dvejus metus Žeimenos veislyno baseinuose, jie iškeliavo į Trakų Vokės poskyrį. Ten kiršliams suteiktos ypač palankios sąlygos adaptuotis ...

Karosai pradeda imti masalą gegužės mėnesį; labai gerai ima prieš pat nerštą, kai susirenka į didelius būrius, ir tuojau po neršto. Po neršto pirmąsias 10 – 20 dienų karosai gerai ima įvairų masalą. Vėliau kimba blogiau, tačiau jie gaudomi iki spalio mėnesio. Vasarą kibimas pastebimai kinta. Geriaus...

Šprotas, kilkė, Atlantinis šprotas, Baltijos šprotas (lot. Sprattus sprattus, angl. European sprat, vok. Europäische Sprotte) – silkinių (Clupeidae) šeimos žuvis. Porūšis Sprattus sprattus balticus vadinamas brėtlingiu.

Alsė (lot. Alosa alosa, vok. Maifisch) – silkinių (Clupeidae) šeimos žuvis.

Ši savaitė ypatinga visiems lašišautojams ir šlakiautojams. Baigėsi lašišų ir šlakių įveisimas į Lietuvos upes. Paskutiniai 2 500 lašišų rituolių iškeliavo į Neries upę Vilniaus rajone.

Paprastoji vilkžuvė, ar tiesiog vilkžuvė (lot. Anarhichas lupus, angl. Seawolf, Atlantic wolffish, Atlantic catfish, vok. Seewölfe) – didžiausia vilkžuvinių (Anarhichadidae) šeimos žuvis.

Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje daugybė spiningautojų pasklinda po vandens telkinius ieškoti lydekų ir ešerių. Tačiau gaudant šias žuvis ne taip retai užkimba dar vienas plėšrūnas – starkis. Šių žuvų žūklė draudžiama iki gegužės 20 dienos, o sugavus starkį reikėtų keisti žūklės vietą.

Kauno He tvenkinyje, žvejų populiariai vadinamame tiesiog Kauno mariomis, jau prasidėjo lydekų nerštas, netrukus giminės pratęsimu ims rūpintis ir kitos žuvų rūšis. Tad atsakingos institucijos žada stebėti, kad dėl elektrinės darbo mariose atsirandantys vandens lygio svyravimai nesutrukdytų žuvims s...

Ištirpus ledui, kol vanduo dar nėra stipriai įšilęs, aplinkosaugininkai sujudo vykdyti pavasarinius vandens telkinių įžuvinimus. Šiaulių regione pirmieji savo nuomojamus vandens telkinius įžuvino Kelmės medžiotojų ir žvejų draugija. Įžuvinimo metu draugija į vandenis iš viso paleido beveik 10 tūksta...

Pavasario saulei smarkiau sušildžius vandenį daugumai žuvų instinktai ima priminti, kad artėja neršto metas. Skirtingų rūšių žuvys nerštui renkasi vis kitokį laiką ir kitokią vandens temperatūrą. Žuvų neršto laiką ir ypatumus žinantys žvejai tai gali išnaudoti sėkmingesnei laimikių paieškai prieš ne...