Nerijus Mačiulis

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kritikuoja Lietuvos banko pasiūlymą, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų. Pasak jo, toks didinimas prieštarautų Europos Centrinio Banko (ECB) bandymui lėtinti infliaciją, negana to, produktyvumo au...

Kritę pramonės rodikliai, sumažėjusi mažmeninė prekyba didina nerimą dėl Lietuvos ekonomikos būklės, ekspertams prognozuojant menką ūkio augimą ar net kritimą šiais metais. Tačiau ekonomistai skirtingai mato, kiek ilgai tęstųsi šis sąstingis. Vieni kalba apie metus, kiti piešia niūresnę perspektyvą.

Valdančiųjų pasiūlyta mokesčių reforma jau susilaukė ir palaikymo, ir kritikos dėl daliai gyventojų didėsiančių mokesčių. Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuvos mokesčių sistemoje turėtų būti daugiau teisingumo. Paklausus, ar pritartų, kad didesnius mokesčius mokėtų tie, kas uždirba vidut...

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad nors šiuo metu fiksuojamas ekonomikos nuosmukis yra vadinamas technine recesija, dabartinė situacija – kai susiduriama su plataus masto ekonomikos susitraukimu, kuri paliečia daugelį gyventojų ir įmonių, yra arčiau depresijos, o ne t...

Matydami didžiules nekilnojamojo turto (NT) kainas, ypač Lietuvos pajūryje, dalis lietuvių nusprendžia būstą investicijai pirkti užsienio šalių kurortuose. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pats tokios investicijų rūšies nesirinktų. Jis įvardija, kad panašią grąžą galima uždirbti ir kitaip.

Pagal techninį recesijos apibrėžimą – du ketvirčius iš eilės mažėjantį BVP – Lietuva, panašu, jau atsidūrė recesijoje, pranešė „Swedbank“. Tačiau teigiama, kad daugelis gyventojų to nepajus.

Lietuvoje oficialiai prasidėjo recesija – ekonomikos lėtėjimas ir, panašu, tai nebus tik techniniai skaičiai mūsų ir Europos statistikos įstaigų ataskaitose, o krizė, kuri paveiks ir jau veikia dalies žmonių gyvenimus.

„Swedbank“ nekeičia šių ir ateinančių metų Lietuvos ekonomikos prognozių – BVP šiemet turėtų sumažėti 0,3 procento, o kitais metais tikėtinas 1,8 proc. augimas. Nepaisant geresnių vartotojų lūkesčių, ekonomistai atkreipia dėmesį į prastėjančią paklausą eksporto rinkose, aukštesnes palūkanas ir kitus...

Statistika rodo, kad pastaruoju metu atlyginimai sparčiai augo, o viduriniosios klasės atstovų Lietuvoje daugėjo. Vis dėlto ekonomistai mano, kad tai nereiškia, jog žmonės yra turtingesni. Anot jų, kainos didėjo sparčiau, todėl gyventojų perkamoji galia iš tiesų mažėjo.

Pirmadienį paskelbti pramonės duomenys patvirtina tai, ką buvo galima įtarti – Lietuvos ekonomika jau yra recesijoje, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kartu su mokesčių reforma Seimas šį pavasarį atsivers ir Akcizų įstatymo pataisas, kurias priėmus brangtų ir benzinas, ir dar labiau – dyzelinas. Ekspertai sako, kad siekiant žaliųjų tikslų už akcizų didinimą būtų efektyvesnis realus automobilių taršos mokestis, o augantys akcizai dar daugiau lietuv...

Nors pastaruoju metu atlyginimai kasmet sparčiai augo, o vidurinės klasės atstovų Lietuvoje daugėjo, ekonomistai sako, kad tai nereiškia, jog žmonės yra turtingesni. Pasak jo, kainos didėjo sparčiau, todėl gyventojų perkamoji galia iš tiesų mažėjo.

Augančios palūkanų normos koreguoja ir investavimo krypčių patrauklumą, o nedidelį pelningumą turėjusios turto klasės jau tampa svarstytina alternatyva Lietuvoje populiariam nekilnojamajam turtui (NT), pernai generavusiam didelę investicijų grąžą.

Finansų ministerijos paskelbtas mokesčių reformos projektas aktualus ir ūkininkams, dirbantiems su individualia veikla. Tiesa, ūkininkų atstovą neramina labiau ne šie pakeitimai, o svarstymai dėl „žaliojo“ dyzelino.

Mūsų šalis turi rimtų problemų darbo rinkoje, sako verslo atstovai. Kol vieni tikina, kad Lietuvos darbo rinka netrukus gali panirti į vieną didžiausių duobių nuo Nepriklausomybės pradžios dėl netrukus į pensiją išeisiančių darbuotojų skaičiaus, kiti, kalbėdami apie jaunimą, sako, kad Lietuva iš tal...

Spartaus nekilnojamojo turto (NT) kainų augimo nepasivijęs gyventojų atlyginimų augimas, o dabar dar ir smarkiai brangstančios paskolos, apsunkino galimybes įsigyti būstą. Tai jau matyti iš mažėjančių sandorių skaičių. Tačiau dėl šių priežasčių galime sulaukti pokyčių kainose.

Bazinių palūkanų normų mažinimas prognozuojamas šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Tokią politiką centriniai bankai turės vykdyti dėl tikėtinos recesijos, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Finansų ministrei žadant didesnį mokesčių sąžiningumą, verslo atstovai neslepia nusivylimo pristatyta reforma ir perspėja dėl galinčio augti šešėlio. Ypač nepatenkinti dirbantieji individualiai, dėl planuojamo didesnio apmokestinimo niūriai žvelgiantys į savo ateitį, praneša LNK Žinios.

Finansų ministerijai pristačius siūlomą mokesčių reformą, ekspertai giria atsirandančią investicinę sąskaitą, tačiau nuomonės dėl didesnio individualiai dirbančių gyventojų apmokestinimo išsiskiria – kalbama ir apie mažėjančią nelygybę, ir piktinamasi, kad versliems žmonėms mokestinė našta didėja.

Sparčiai augusios būsto kainos ir tebeaugančios palūkanos sudavė stiprų kirtį būsto įperkamumui Lietuvoje. Prastėjant gyventojų galimybėms įsigyti būstą, stebimas ženklus aktyvumo sumažėjimas šalies būsto rinkoje. Nepaisant žemesnių pardavimų, rimtesnių nuolaidų būsto pardavėjai dalinti kol kas nesk...