Nerijus Mačiulis

Vyriausybės siūlymas kurti specialų fondą gynybai skiriamoms lėšoms akumuliuoti užtikrins didesnį skaidrumą, tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, turėdama mažą skolą Lietuva gali sau leisti skolintis toliau, o vien įvedusi cukraus mokestį į biudžetą surinktų papildom...

„Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės – BVP turėtų padidėti 1,8 procento, o kitų metų augimo prognozė didinama iki 2,8 procento. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.

Lietuvos žmonės jau pasiruošę įsigyti stambesnių pirkinių ir didinti savo vartojimą, todėl prekių kainos sumažės nedaug, o paslaugos toliau brangs, teigia „Delfi“ kalbinti ekonomistai. Jų vertinimu, žmonės susigyveno ir toleruoja dabartines išaugusias kainas.

Nors bazinių palūkanų normų mažinimas dabar laukiamas tik vasarą, šis lūkestis jau daro įtaką paskolų aptarnavimo kainai. Kai kurie ekonomistai sako, kad būsto paskolų turėtojams svarbus rodiklis „Euribor“ šiemet turėtų pastebimai sumenkti.

Europos centrinis banko politikos formuotojams atidžiai stebint stabiliai mažėjančią infliaciją, ketvirtadienį paskolų kaina nebuvo pakeista.

Gyventojams laukiant paskolų pigimo, o pramonei puoselėjant paklausos atsigavimo lūkesčius, Europos Centrinis Bankas ketvirtadienio posėdyje spręs dėl bazinių palūkanų normų. „Delfi“ kalbinti ekspertai mano, kad tai bus paskutinis susitikimas, kuriame euro zonos reguliuotojas paliks nepakeistas jau ...

Mokesčių didinimas Estijoje lėmė itin suprastėjusius šalies ekonominius rodiklius, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pasak jo, mažmeninė prekyba, išskyrus prekybą automobiliais ir motociklais, palyginus šių metų sausį su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu...

„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad vien tik pelno mokesčio padidinimas nesukurtų tvaraus finansavimo šaltinio gynybos poreikiams. Anot jo, šio mokesčio pajamos yra nestabilios ir gali smarkiai sumažėti.

Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami.

Kol politikai kalba apie karo grėsmę, verslas skundžiasi, kad investuoti Lietuvoje nebesiryžta nei vietos, nei užsienio verslininkai. Jeigu kalbama apie grėsmę, galbūt turėtų būti kalbama ir apie tai, kaip su ja bus tvarkomasi? To esą yra pasigendama. Plačiau apie situaciją buvo kalbama LNK žiniose.

Lietuviai į Lenkijos parduotuves važiuoja įsigyti ne tik pigesnio maisto ar degalų, bet ir buities prekių, baldų, LNK žinioms sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis taip pat įvardijo, kad kaimyninėje šalyje išleistos lietuvių sumos nė iš tolo neprilygsta toms, kurias jie išle...

„Swedbank“ skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje būsto įperkamumas pradėjo didėti, tačiau išliko arti žemiausio lygio per pastaruosius 13 metų. Vangi paklausa slopina būsto kainų augimą, o toliau sparčiai augantys atlyginimai jau pradėjo didinti galimybes įsigyti būstą. Europos centriniam bankui (...

Praėjusiais metais gyventojų galimybės įpirkti nuosavą būstą atsidūrė rekordinėse žemumose. Atrodytų, kad ypač jaunimui, kuris dar neturi susikrovęs kapitalo, situacija yra sudėtingiausia, tačiau ne viskas prarasta ir jiems.

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką le...

Šiuo metu gynybai skiriama 2,52 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Kol kas lėšų augimas padidintas tik iš laikinojo bankų solidarumo mokesčio, o skeptikai sako, kad, artėjant rinkimams, partijos mokesčių padidinti neišdrįs. Vis dėlto, geopolitinė įtampa nemažėja, tad iš kur paimti daugiau pin...

Kol Europos centrinio banko (ECB) valdytojai užsimena, kad be birželio palūkanų mažinimo neturėtų būti, rinkoje vyrauja ir kita nuomonė – tikimasi, kad palūkanos bus mažinamos dar šį pavasarį, balandį. Kaip teigia ekonomistai, ECB nori apsidrausti ir paveikti rinkos lūkesčius. Taip pat stebimos rizi...

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau pristatė, kaip šiemet gyvens sunkiau besiverčiantys: didėja minimali alga, pensijos, įvairios išmokos bei vaiko pinigai. Tiesa, nei žodžiu valdžia nekalba apie tai, ko šiemet sulauks vidurinioji klasė. LNK vidurdienio žinios teiravosi ekonomisto Nerijaus ...

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos pramonės apimtys per 2023 m. susitraukė 5 proc., bendri gamybos mastai, lyginant su dešimtmečio pradžia, yra 30 proc. didesni. Taip pat, anot jo, toks gamybos susitraukimas nėra pastebimas tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kadan...

Šiemet eurui suėjo 25-eri. Nuo to, kaip atrodė euro zona anksčiau ir dabar – daug kas pasikeitė: buvo pakilimų, buvo nuopuolių, buvo ir plėtros, o pastarosios galimybės – dar neišsemtos. Taigi, kaip euro zona laikosi šiandien? Apie tai buvo kalbama Žinių radijo laidoje „Europos greitkeliu“.

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad teigiama grynoji imigracija, kuri Lietuvoje jau yra daugiau nei penkerius metus, truks iki šio dešimtmečio pabaigos.