Nepriklausomybės kovos

Vasario 16 d. minėjimas Ukrainos karo kontekste nebėra tik rutininis veiksmas – bent jau taip mano Vilniaus universiteto istorikas Andrius Grodis. Jo teigimu, kai ir dabar kyla grėsmė Lietuvos egzistencijai, verta apmąstyti, kaip lietuviams XX a. pr., išlaviravus tarp didžiųjų valstybių interesų, pa...

Lietuvos vadovai negailėjo gražių žodžių, apibūdindami Antaną Terlecką ir jo įnašą kovojant už Lietuvos laisvę. Tai vienas ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, daug prisidėjęs prie mūsų valstybingumo istorijos tąsos. Niekada nepamiršime jo pastangų skleisti laisvą žodį ir burti bendraminčius masi...

Po 1990 metų kovo 11-osios daugelis dar prisimename, švelniai tariant, labai atsargią Vakarų reakciją į mūsų siekius būti nepriklausomiems. Džiaugiamės ir visuomet būsime dėkingi Islandijai, kuri pirmoji pripažino mūsų nepriklausomybę, bet tai įvyko beveik po metų − 1991 metų vasario 11-ąją. Dauguma...

Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė (Jn 1, 5).

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nukentėjusiesiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bus paprasčiau pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis. Šiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( PSDF) bus apmokamos ne tik amb...

Keturios 1919-ųjų vasario dienos (12–15) prisimenamos kaip lietuviams nesėkmingų Alytaus kautynių metas. Tačiau dar iki jų čia įsikūręs Pirmasis kariuomenės pulkas ne sykį buvo atsidūręs netoli bedugnės.

Kaip minėta pasakojime apie Lietuvos kariuomenės sunkumai su raudonąja armija, Kėdainiuose įsikūrę lietuvių savanoriai 1919-ųjų sausio 15-ąją sulaukė Šėtos vikaro Felikso Kapočiaus, atgabenusio miestelį užėmusių raudonarmiečių vadovybės ultimatumą. Kol savanorių vadai rašė atsakymą, Šėtos pusėn buvo...

„Vasario 7 d. prie Kėdainių pirmą kartą į mūšį stojo ir Lietuvos kariuomenė“, – taip skelbiama visažinės „Vikipedijos“ straipsnyje apie Lietuvos nepriklausomybės kovas. Dar neretai pergalė prie Kėdainių siejama su Povilo Lukšio žūtimi. Ir – viskas. Gal iš dalies šį lakoniškumą galima paaiškinti tuo,...

1919-ųjų pradžioje Lietuvą sukausčiusi žiema, regis, pranašavo ir Nepriklausomybės pabaigą. Užėmusi Vilnių, per Lietuvą grėsmingai, dviem voromis Kauno link, nesutikdama pasipriešinimo slinko Raudonoji armija. Vienos voros kelyje atsidūrė Kėdainiai. Prisimenant pirmąsias Lietuvos kariuomenės kovas d...

Kaip karininkas Antanas Juozapavičius tapo centrine Nepriklausomybės kovų atminties figūra? Tęsiame Nepriklausomybės kovų bei jų didvyrių temą laidoje „Apie karybą“. Su karo istoriku dr. Kęstučiu Kilinsku žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbasi apie pirmąjį Nepriklausomybės kovose žuvusį karininką –...

Kaip karininkas A. Juozapavičius tapo centrine Nepriklausomybės kovų atminties figūra?

Vandalų nusiaubtos, iki šiol tinkamai netvarkomos Žaliakalnio žydų kapinės Kaune pagrįstai vadinamos vienu miesto gėdos simbolių. Kauno savivaldybei kelis dešimtmečius nesugebant pasirūpinti, kad būtų atstatyti vandalų nusiaubti paminklai, o kapinės taptų panašios į mirusiųjų amžinojo poilsio vietą ...

Nesu kaunietis, tad galiu tik spėti, kokios mintys kyla miesto gyventojų galvose išvydus provokuojantį istorikės Giedrės Milerytės-Japertienės knygos Kai Kaunas buvo Kaunas pavadinimą („O tai kur mes tada gyvename – Kaišiadoryse?“). Mane nuperka antroji pavadinimo dalis Pasivaikščiojimai po miestą 1...

Ant aukšto kalno, dvylika kilometrų nuo Pasvalio miesto, stovi graži, mūrinė Daujėnų Švenčiausio Jėzaus vardo bažnyčia. Tarpukaryje apylinkėse viešpatavo turtingi ūkininkai, o derlingi laukai ir didelės sodybos puošdavo visą parapiją. Šiaurės Lietuvos aukštaičiams Daujėnai buvo tas pats, kas žemaiči...

Panevėžyje F. Vaitkaus, Dariaus ir Girėno gatvių pavadinimai byloja ne tik apie aviacijos išskirtinę vietą tarpukario Lietuvoje. Aukštaitijos sostinėje kadaise su žmona apsilankęs F. Vaitkus, lakūnas, tiesęs oro tiltus tarp Lietuvos ir Vakarų, buvo sutiktas kaip didvyris. Negana to, Panevėžys neturė...

Vasario 9 d. Taučiūnų kaime (Kėdainių r.) vyks renginiai, skirti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metams, Pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių 100-mečiui ir Pirmojo Nepriklausomybės kovose žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio žūties 100-osioms metinėms paminėti.

Seimas 2019-iesiems yra suteikęs vienuolika skirtingų vardų.

Kultūros baruose pastaruoju metu pasirodė įžvalgūs ir analitiški straipsniai apie Lukiškių aikštę ir Vyčio skulptūrą – tai Virgilijaus Čepaičio „Aikštė“ (2017, nr. 12) ir Rimanto Gučo „Ką radom, ką paliksim“ (2018, nr. 2).

Kitais metais minėsime atkurtos Lietuvos 100-metį. Tai puiki proga dar kartą prisiminti savo šalies istoriją ir aplankyti vietas, kurios įamžina garbingą mūsų tautos laisvės siekį. Viena iš tokių vietų – pirmojo karininko, žuvusio Nepriklausomybės kovose, Antano Juozapavičiaus kapas. Vilniaus ar Kau...