mokslininkai

Gegužės 30–31 d., vykstant didžiausiai inovacijų ir progreso konferencijai Baltijos šalyse „Login 2024“ organizuojama ir „Longevity“ – ilgaamžiškumo konferencija, kurioje pranešėjai bandys įminti ilgaamžiškumo mįsles.

Skirtingų kultūrų žmonės nuo seno menstruacijų ciklą siejo su Mėnulio fazėmis. Tačiau, kad ir kokie neįtikėtini būtų vidutinio moters ciklo ir Mėnulio fazių ciklo trukmės panašumai, įrodymų, kad tai būtų susiję, yra nedaug.

Netoli Ispanijos krantų neseniai pastebėtos kelios orkos, sukančios ratus aplink ten buvusią jachtą. Iberijos pusiasalio apylinkėse Atlanto vandenyne plaukiojantiems laivams orkos kelia didžiulį pavojų – pasitaikė jau ne vienas atvejis, kai laivai buvo apgadinti ir net nuskandinti. Dabar mokslininku...

Mokslininkai nustatė, kad fosilijos, aptiktos Jungtinėje Karalystėje, Somerseto paplūdimyje, priklauso didžiausiam kada nors jūrose plaukiojusiam ropliui.

Praėjo kiek daugiau nei penkeri metai nuo tada, kai Paryžiuje esančią Dievo Motinos katedrą (Notre Dame) nusiaubė gaisras, o jau šių metų gruodį istorinis monumentas bus pagaliau atvertas lankytojams.

Didžiulė cirkuliuojančio oro srovė, vadinama Arkties poliariniu sūkuriu, visiškai pakeitė savo kryptį ir dabar sukasi „atgal“. Mokslininkai bando numatyti, kokį poveikį tai padarys orų sistemoms artimiausiais mėnesiais.

Naujausiame tyrime, publikuojamame mokslo žurnale „Journal of the American Nutrition Association“, teigiama, kad becukrė kramtomoji guma yra tiesiogiai susijusi su sveikesne mityba.

Brazilijoje aptikta įspūdinga priešistorinių reliktų vietovė, kurioje išlikę ir dinozaurų pėdsakai, ir žmonių palikti raižiniai. Kaip pažymi mokslininkai, tai yra neįkainojama vertybė, nes čia vienas šalia kito yra glaudžiai susiję paleontologiniai ir archeologiniai radiniai.

Jauname Marse buvo daug vandens – jūros, upės, ežerai ir visas apytakos ratas. Prieš maždaug pusketvirto milijardo metų planeta išdžiūvo: retėjant atmosferai, vanduo arba išgaravo, arba sustingo į ledą.

Antarktidos pakrančių vandenis tyrinėjantys Čilės mokslininkai pranešė aptikę retų jūrų lelijų gyvenamąją teritoriją.

Ar gali Veneroje egzistuoti gyvybė? Nors planetos paviršius, kepinamas daugiau nei 400 laipsnių karščio, netinkamas ne tik gyviems organizmams, bet ir praktiškai jokioms molekulėms, 30-50 km aukštyje plytintys debesys gali suteikti daug palankesnę terpę.

Vargu, ar valandų valandos sėdimo darbo ar žaidimų kompiuteriu gali būti naudingos jūsų širdžiai. Dabar Kinijos mokslininkai nustatė, kad tai taip pat gali daryti blogą įtaką ir kitoms kūno dalims, pavyzdžiui, varpai.

Šie vikrūs, sliekus primenantys padarėliai – bekojų varliagyvių – kirmrausų – jaunikliai. Cypdami jie iš nugaros glaudžiasi prie motinos, turėdami vieną vienintelį tikslą, ir tas tikslas, pasirodo, yra gauti „pieno“.

Ekseterio universiteto (JK) mokslininkai ištyrė 135 jūrinius vėžlius (lot. Caretta caretta), kurie buvo išplauti į Viduržemio jūros pakrantę Kipre arba buvo netyčia patekę į žvejybos tinklus.

Įvairių dokumentų, banknotų, prekės ženklų ar bilietų klastojimas – dažna problema, su kuria gali susidurti kiekvienas, pavyzdžiui, apsipirkinėjant ir netikrinant gautos grąžos ar renkantis pirkti prekes mažesne nei rinkos kaina. Suprasdami problemos mastą ir pavojingumą, Kauno technologijos univers...

Daugelio šalių mokslininkai vienija jėgas kovodami su grėsmėmis gyvybei antrajame pagal dydį pasaulio vandenyne.

Mokslininkai mano turintys įrodymų, jog pastebėjo greičiausiai judėjusį ledyno įtrūkimą, kurį kada nors pavyko užfiksuoti. 10,5 km ilgio plyšys Antarktidos ledo dangoje susiformavo neįtikėtinu 35 m/s, arba maždaug 128,7 km/h, greičiu.

Pažangiausias mokslas rodo, kad evoliucinė istorija gali padėti suprasti mūsų prigimtį ir ateityje padės kovoti su nuožmiausiais žmonių sveikatos priešais – senėjimu ir vėžiu. Taip vadinamos „gyvosios fosilijos“ – organizmų rūšys, nesikeičiančios dešimtimis milijonų metų, padeda mums įminti, kokios ...

Vokietijos Bairoito (Bayreuth) universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio išvadose teigiama, kad šio šimtmečio pabaigoje reikšminga dalis populiariausių slidinėjimo kurortų visame pasaulyje liks be sniego dangos ir jos bus uždarytos.

Baltymo struktūra – tarsi jo nuotrauka, leidžianti pažvelgti į molekulių pasaulį iš arčiau. O mokslininkams tenka nemažai padirbėti, kad tai pamatytų. Be baltymų struktūrų neišsiverčia ir bakterijų, ir priešvirusinių apsaugos sistemų tyrimai, kurių rezultatai jau apdovanoti Nobelio premija net du ka...