851 straipsnių
Miškas – teritorija, tankiai apaugusi medžiais, sudaranti tam tikrą gyvosios gamtos buveinę. Miškai dengia apie 30 proc. Žemės sausumos ir yra viena svariausių biosferos elementų. Miškai susidaro teritorijose, kur yra pakankamai kritulių ir kurie iškrinta visus metus, ne tik lietinguoju laikotarpiu. Pagrindiniai Žemės miškų masyvai auga vidutinių platumų, pusiaujo, subtropinėse klimato juostose. Miškų nėra arktiniuose, antarktiniuose regionuose, tropikų klimato juosta taip pat negausi miškais. Miškai taip pat auga įvairių pasaulio regionų kalnuose, o jų augimo viršutinė riba vadinama medžių linija.
Leiskite užminti mįslę. Save jis vadina gamtosaugininku. Nuo vienos partijos jis buvo aplinkos ministru, nuo kitos – žemės ūkio ministru. Labai mėgsta teigti, kad viską išmano ir apseina be patarimų. Tačiau viskas, prie ko prisiliečia, virsta ne auksine reforma, o pražūtingu chaosu, kurį liudija pra...
Antrojoje „Miško istorijų“ laidoje televizijos ir radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosian liko pakraupusi, kai pamatė, kiek ir kokių šiukšlių žmonės palieka miškuose.
Aplinkos ministerija (AM) 2024–2028 m. laikotarpiu siūlo kirsti daugiau valstybinių miškų nei tai buvo daryta pastarąjį penkmetį. Nors ministerija aiškina, kad tai užtikrins tvarų ir subalansuotą medienos išteklių naudojimą valstybiniuose miškuose, pritariančių tam rasti sunku – piktinasi ne tik gyv...
Aplinkos ministerija pateikė derinti Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių pakeitimo projektą. Siūlomi pakeitimai leistų užtikrinti aiškesnę ir efektyvesnę medienos išvežimo, pažeistų medžių pašalinimo tvarką ištikus stichinei nelaimei ar medžius užpuolus k...
Didieji pasaulio žemės ūkio produkcijos gamintojai priešinasi naujoms Europos Sąjungos taisyklėms, pagal kurias reikalaujama įrodyti, jog pasėliai nebuvo užauginti iškirstoje miškų teritorijoje. Pasak gamintojų, toks reikalavimas padidins maisto auginimo sąnaudas.
Pirmojoje „Miško istorijų“ laidoje keliautojas Aurimas Valujavičius tyrinėja Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio lankytinus objektus.
Rugpjūčio 6–7 dienomis daugelyje Lietuvos regionų praūžusios audros ir stiprus lietus pridarė nemažai žalos ir šalies miškams. Stichijai išlaužius ir išvarčius medžius, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) ragina miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir juose nedelsiant pradėti tvarkyti vėjo pažeistus me...
Rugpjūčio 6-7 dienomis praūžusi audra vertė bei laužė medžius beveik visoje šalyje, o ypatingai Šiaurės Lietuvoje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekia apie 30 000 m³. Miškininkai operatyviai likviduoja didelio masto audros padarinius ir įspėja kad pučiant stipriam vėjui ...
Pastangos pagerinti Europos miškų biologinę įvairovę padės jiems geriau atlaikyti klimato kaitos poveikį.
Vasaros popietę Delfi žurnalistai atliko naują eksperimentą garsiajame Gulbinų kvartale. Atvykome ir pabandėme per vartelius patekti į valstybinį mišką, kur visi turi teisę lankytis. Šįkart sekėsi geriau nei pirmą kartą, kai vykome kartu su tinklaraštininku Skirmantu Malinausku.
Internete galima rasti daugybę skelbimų apie parduodamus miškus. Skaitant skelbimus, dėmesys krypsta į nevienodas miškų kainas, nors jų plotai skiriasi ne tiek ir daug. Štai už 482 arus besidriekiantį mišką Jonavos rajone yra prašoma sumokėti 17 tūkst. eurų, o už 475 arų mišką Molėtų rajone – 52 tūk...
Lietuvoje vis didesnio visuomenės nepasitenkinimo sulaukia šalia gyvenviečių esančiuose miškuose didele apimtimi vykdomi medžių kirtimai. Gyventojai skundžiasi, kad į jų poreikius naudotis miškais kaip rekreacijos vieta, taip pat į ryžtingus veiksmus miškus išsaugoti valstybė menkai atsižvelgia, mat...
Aplinkos ministerija informuoja, kad užfiksuota didžiausia eglynų pagrindinio kenkėjo – žievėgraužio tipografo vabalų skraidymo gausa. Šį pavasarį ji gausiausia per dvidešimt vienerius metus, kai nuo 2003 metų pradėta vykdyti nuolatinė šio kenkėjo stebėsena.
Šalyje įsitvirtinę šilti ir sausi orai – iššūkis Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms komandoms, į iškvietimus dėl degančio miško vykstančioms kone kasdien. Miškų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos bei pasitelkiami dronai. Šiuo metu šalyje, Lietuvos hi...
Per 2022 m. „Sengirės fondas“ praplėtė globojamų miškų plotą iki 57,08 hektarų ir inicijavo iki šiol didžiausio vientiso 27,5 ha miško sklypo įsigijimo procesą. Fondas taip pat praneša apie įgyvendintą reikšmingą mokslinę veiklą bei pirmuosius žingsnius viešojo intereso gynime.
Vasariška kaitra atneša ne tik malonų karštį ir galimybę pasideginti, bet ir padidintą gaisrų pavojų.
Miškų atstovai piktinasi dėl planuojamų Saugomų teritorijų, Miškų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektų. Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys tvirtina, kad planuojami pokyčiai galėtų lemti problemas miško ir žemės ūkio sektoriams, tačiau nėra padaryta pove...
Vyriausybė priėmė sprendimą pavesti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai 19 825 ha laisvos valstybinės žemės fonde esančiame miškų plote po ilgos pertraukos vėl pradėti vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą – įveisti, atkurti, prižiūrėti, apsaugoti miškus, racionaliai naudoti miškų išteklius.
Lietuvos miškų politika jau kuris laikas visuomenėje kelia audringas diskusijas. Bene labiausiai nuogąstaujama dėl miškų kirtimo masto, mat 71,7 proc. Lietuvos miškų prioritetas yra medienos gavyba. „Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai sako, kad miškininkai, ruošdami miškų schemas, priima vienpusiš...
Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą Valstybinių miškų urėdijai pavesti 19 825 ha laisvos valstybinės žemės fonde esančio miško ploto, kad ji po ilgos pertraukos vėl pradėtų vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, praneša Aplinkos ministerija.
