Mario Draghi

461 straipsnių

dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Pastaruoju metu didieji centriniai bankai pradėjo signalizuoti, kad artimiausiu metu gali pradėti keisti monetarinės politikos kryptį – mažinti palūkanas ir didinti pinigų pasiūlą. Kas iššaukė tokią centrinių bankų reakciją, ar ji pagrįsta ir ar neturės neigiamų šalutinių pasekmių?

Melvyn Krauss

Jeigu euro zonos ekonomikų būklę vertinsite remdamiesi tokiais patvirtintais duomenimis (hard data) kaip ataskaitos apie ketvirtinį bendrąjį vidaus produktą (BVP), situacija gali atrodyti gana nebloga. Bet vadinamieji nepatvirtinti duomenys (soft data) piešia niūresnį paveikslą.

Mindaugas Liutvinskas, Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus viršininkas

Jei euro zonos ekonomiką lygintume su žmogaus kūnu, joje cirkuliuojantys pinigai atstotų kraują, o Europos Centrinis Bankas (ECB), valdydamas pinigų kainą – palūkanų normą, atliktų širdies funkciją. ECB veiksmai, kaip ir širdis, daro reikšmingą poveikį viso organizmo funkcionavimui – šiuo atveju eur...

Europos centrinis bankas (ECB) neketina vertinti atskirų ekonominių tyrimų ar vidinių politinių diskusijų, taip pat ir Lietuvos Vyriausybės sprendimo prašyti prokurorų įvertinti, ar per 2009-2010 metų krizę finansų priežiūros institucijos veikė tinkamai, kai dėl išaugusio Vilibor rodiklio smarkiai p...

Euro zonos ekonomikos rodikliai pastaraisiais mėnesiais yra prastesni, nei tikėtasi, o pasaulyje įsivyravęs neapibrėžtumas daro žalą ekonomikos perspektyvoms, teigia Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos pirmininkas Mario Draghis, pakartodamas neseniai skelbtus ECB perspėjimus dėl euro...

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba paliko bazines palūkanų normas rekordinėse žemumose ir patvirtino, kad palūkanų normas liks žemos mažiausiai iki šių metų vasaros.