Pasak architektūros istorikės Marijos Drėmaitės, neįgyvendinti Vilniaus architektūriniai ir urbanistiniai sumanymai mums šiandien byloja ne tik apie tai, kokiu miestas galėjo tapti, bet ir apie skirtingais laikotarpiais vyravusias ideologijas. Kodėl praėjusio amžiaus metu buvo imtasi radikalaus sena...
Marija Drėmaitė
43 straipsnių
Praėjęs amžius buvo ypatingas režimų kaitos intensyvumu. Jo metu oficiali valdžia keitėsi net dešimt kartų. Pasak Vilniaus muziejaus direktorės, vienos iš parodos „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ kuratorių Rasos Antanavičiūtės būtent dėl šios priežasties gausybė projektų mieste taip ir ...
Vilniaus muziejaus parodoje – dar nematytas miestas: nuo neišpildytų Lukiškių projektų iki alternatyvių miesto planų (2)
Kaip šiandien atrodytų Vilnius, jei visos praėjusio amžiaus vizijos miestui būtų virtusios realybe? Kodėl kai kurios iš jų nebuvo įgyvendintos? Kodėl tos pačios vietos nepaliauja masinti kūrėjų beveik šimtą metų? Atsakymus į šiuos klausimus rasite liepos 21 dieną duris atversiančioje Vilniaus muziej...
Šią vasarą leidyklos „Lapas“ pristatytame Palangos architektūros gide skaitytojai kviečiami iš naujo atrasti kontrastų kupiną kurortą, kuriame netrūksta ir aristokratijos dvasia alsuojančios architektūros. Leidinyje kitu kampu aptariami unikalūs statiniai, be kurių šiandien Palanga neįsivaizduojama ...
Vila „Auska“ – prabangi sovietmečio nomenklatūros poilsio vieta ir neįvertintas architektūros paveldas (2)
Vasaros sezonas Palangoje prasidėjo nuo detektyvo – vasarį nuomininkams apleidus vieną vertingiausių vėlyvojo modernizmo vilų „Auska“ ir turtui atitekus Palangos savivaldybei, pasigesta, kaip praneša žiniasklaida, vitražų, baldų, šviestuvų ir kitų interjero detalių, vėl imtas kelti vėlyvojo moderniz...
„Vilnius – moderni sostinė. Tokį urbanistinį miesto tikslą turėjo kiekviena miesto valdžia“, – teigia architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Ji pasakojimų cikle „Menas kurti Vilnių“ naujomis istorijomis praplečia mažąją MO muziejaus parodą „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“. Taigi koks Vilnius buv...
Sovietmečio Lietuvos architektūros užkulisiai – tarp kultūrinės rezistencijos ir maištaujančio oportunizmo? (25)
Ką 1992 m. rengti ir kelis dešimtmečius stalčiuje pragulėję interviu su Lietuvos architektūros legendomis leidžia suprasti apie to meto architektūrą bei kultūrinį gyvenimą? Į šį klausimą atsakymų ieškota leidyklos „Lapas“ išleistos knygos „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įraša...
Į UNESCO Pasaulio paveldo žemėlapį pretenduojantis pakliūti Kaunas įveikė itin svarbų barjerą. Pasaulio paveldo centras oficialiai patvirtino pirminį paraiškos variantą ir atvėrė kelią iki vasario 1-osios pateikti visiškai baigtą paraišką. Tuomet prasidės daugiau kaip metus truksiantis vertinimo eta...
Trečiadienį Seime bus pristatytas Steigiamojo Seimo 100-mečio proga Seimo kanceliarijos išleistas straipsnių rinkinys „Parlamentarizmas Lietuvoje“.
Su atostogų sezono pabaiga savo veiklą šiemet baigia ir Vasaros knygynas Nidoje. Po kelerių metų pertraukos šį birželį Neringoje vėl atsirado vieta, kur įsigyti knygų. Paskutinė projekto diena šį sezoną – rugsėjo 5 d. Žadama, kad Vasaros knygynas Nidoje, „Jūratės“ viešbučio verandoje priešais marias...
Į pirmąjį posėdį rinkosi naujos sudėties Lietuvos kultūros ir meno taryba, kuri kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu buvo patvirtinta birželio pradžioje. Tarybos narius pasveikinęs kultūros ministras džiaugėsi, kad ši taryba padės palaikyti dialogą ir ryšius su kultūros lauku, suvokti jo į...
Šiemet Nidoje atsidarė Vasaros knygynas, sugrąžinęs į kurortą ne tik knygas, bet ir literatūrinius renginius. Pirmąją tikrojo vasaros sezono savaitę knygyne vyks susitikimas su istorike Marija Drėmaite apie Neringos architektūrą, pokalbis su rašytoja Gabija Grušaite apie skaitymo vasaros malonumus. ...
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu patvirtinta naujos sudėties Lietuvos kultūros ir meno taryba.
Penkiasdešimt Seimo narių ir per šimtą kultūros bei mokslo atstovų trečiadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami aukščiausiu lygiu paremti Taivano įtraukimą į Pasaulio sveikatos organizacijos veiklą.
Rasti laiko, sutelkti dėmesį, susikaupti ir perskaityti ilgą, sodrią istoriją kartais gali būti tiesiog... sunku. Tuomet norint pabėgti į literatūros pasaulį puikiai tinka trumpieji tekstai: apsakymų rinkiniai, idėjų istorijos, knygos, kurias skaitant ne toks ir svarbus eiliškumas. Trumpos, tirštos ...
Lazdynai, juosiami kontrastingo gamtinio reljefo, yra vienas pirmųjų ir didžiausių Vilniaus gyvenamųjų rajonų. Projektuodami naująjį gyvenamąjį rajoną architektai V. E. Čekanauskas, V. Brėdikis, V. Balčiūnas ir G. Valiuškis išsaugojo didelę dalį miško. Jų sukurtos viešosios rajono erdvės ir želdynai...
Šių metų Lietuvos paviljono Venecijoje komisarei, šiuolaikinio meno projektų kuratorei ir menotyrininkei Rasai Antanavičiūtei šie metai gausūs įvykių. Atvedusi Lietuvos operos-performanso „Saulė ir jūra“ kūrėjas link Auksinio liūto Venecijos meno bienalėje, trečiadienį ji pristatė į karštas diskusij...
Istorikė prabilo apie didelį triukšmą sukėlusį pastatą Gedimino prospekte: tai vienas vertingiausių statinių (37)
Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas 2018 m. birželį sukėlė nemažai triukšmo. Kai kurių architektų ir visuomenės veikėjų pasisakymai kėlė diskusijas viešojoje erdvėje, neigiamas išvadas pateikė ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. Komentat...
Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių (51)
Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praeiname pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos centro GO9 ar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastatus nė nenumanydami, kad kadaise jų paskirtis buvo visai kitokia. Štai, pavyzdžiui, muzikos akademijos pastate iš pradžių buvo įkurta mergaičių ...
Vasario 14 d., trečiadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“.