margučiai

Inga Paksaitė-Stumbrienė nesiliauja džiuginusi savo šeimos, draugų ir pažįstamų – moteris ir kasdienybėje, ir švenčių metu moka aplink save sukurti nepaprastai jaukią ir šiluma alsuojančią atmosferą.

Margučiai – vieni trapiausių liaudies meno dirbinių, savotiška taikomosios dekoratyvinės dailės rūšis. Nuo senų laikų iki pat šių dienų juos margina suaugusieji ir vaikai, kaimo žmonės ir miestiečiai.

Šį sekmadienį visa Lietuva minės vieną gražiausių metų švenčių – Šv. Velykas. Šeimos rinksis prie šventinio stalo, dauš margučius, ieškodami stipriausio ir lauks dar garsiau besibeldžiančio pavasario. Lietuvos liaudies kultūros centro etninės kultūros skyriaus papročių ir apeigų poskyrio vyriausioji...

Ką reikėtų žinoti, kad nuo šventinio stalo atsikeltume sveiki ir laimingi?

Greitai bus šv. Velykų šventė. Visi švęs, dažys kiaušinius, eis į svečius. Mums visiems, ar mes tikim, ar tik pritariam, - ši didžioji šventė yra atgimimo, pavasario pradžia. Bažnyčiose bus pilna žmonių, visi besišypsantys, malonūs. Susimąsčiau. Ar žmonėms reikalinga Bažnyčia? Ar visi, vaikštantys į...

Palangos Basanavičiaus gatvę kaip ir pernai vėl papuošė didžiuliai margučiai. Šiemet jie išmarginti Žemaitijai ir Pamario kraštui būdingais raštais.

Prieš Velykas panevėžietė Birutė Daunoravičienė pasibalnoja akiniais nosį, ima gremžtuką ar tiesiog pieštuką su įsmeigta adatėle ir palinksta prie ryškiaspalvio kiaušinio. Valanda kita, ir mikliose moters rankose gimsta velykinio meno kūrinys – magiškas, įmantriausiais raštais išvinguriuotas marguti...

Vabalninke gyvenančią Vitenę Repšienę pažįstamos ir rankdarbių klubo „Kraitė“ kolegės vadina išskirtine, neeiline moterimi.

Vilniaus mokytojų namai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento Neformaliojo švietimo skyriumi ir Ikimokyklinių įstaigų metodine taryba pirmą kartą rengia mažųjų vilniečių parodą „Didžiausi velykiniai margučiai”. Parodos autoriai – sostinės ikimokyklinukai bei jų ...

Iš karto po Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. balandžio 15-ąją, Šv. Velykų antrą dieną, muziejuje pirmą kartą buvo švenčiama džiaugsminga pavasario ir Prisikėlimo šventė. Drįstame teigti, kad tai buvo pirmas viešas Velykų renginys ne tik muziejuje, bet ir visoje Lietuvoje. Tradiciškai Šv. Velykų ant...

Apskrities moksleiviai ir studentai aplikacijai panaudotus darbus skyrė minimam Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Margučius aplikacijai 2 savaites gamino Šiaulių miesto ir rajono, Radviliškio mokyklų bei vaikų darželių, globos namų auklėtiniai, praneša Lietuvos radijas.

Viena gražiausių pavasarinių švenčių – Velykos, turinti gilias, su senuoju lietuvių tikėjimu persipynusias tradicijas, šiandien daugeliui tapo tik ritualu susėsti prie bendro stalo. „Mano Aukštaitijos“ kalbintos etnografės pripažino – ši krikščioniška šventė išsigimsta.

Projekte „Žvaigždžių duetai“ su atlikėju Vaidu Baumila dainuojanti Daura Zenkevičiūtė Velykas švenčia su šeima, artimais žmonėmis. Per šią šventę Dauros šeimynai niekuomet nebūna liūdna, nes susirinkęs gausus būrys žmonių ne tik margina kiaušinius, bet ir juos ridena, žiūri, kieno margučiai tvirtesn...

Nors kiaušinių marginimo tradicija Lietuvoje vis dar gyva, margutis mums tapo tik estetinio pasigėrėjimo objektu. Tuo tarpu mūsų protėviai margindami ne tik išreikšdavo savo nuomonę apie pasaulį, bet ir rašydavo „laiškus“.

Rytoj su artimaisiais keisimės margučiais, ridensime ir daužysime tuos išmoningai nuspalvintus kiaušinius, tęsime kitas lietuviškas šv. Velykų tradicijas. Kas mums, lietuviams, atrodo įprasta, užsieniečius bei kitataučius stebina ir žavi. Vien ką reiškia pamėginti gražiai išmarginti kiaušinį, išmokt...

Velykų rytą, dauždami margučius ir dovanodami juos artimiems žmonėms, nesusimąstome apie šio papročio gyvybingumą. Kiaušinis nuo prosenovinių laikų simbolizavo gamtos prisikėlimą, gyvenimo atsinaujinimą, vaisingumą. Šiandien margučiams jau nepriskiriama magiška prasmė, tačiau įdomu: velykinių marguč...