169 straipsnių
Užsienio politika yra politinių tikslų rinkinys, kuriuo siekiama apibrėžti kaip konkreti valstybė sąveikaus su kitomis pasaulio šalimis. Užsienio politika paprastai skirta apginti šalies nacionalinius interesus, nacionalinį saugumą, įgyvendinti ideologinius tikslus bei užtikrinti ekonominį klestėjimą. Užsienio politika gali būti įgyvendinama taikiomis priemonėmis – diplomatija, taikiu bendradarbiavimu, taip pat agresyviais veiksmais, karu ir išnaudojimu. XX a. užsienio politikos reikšmė ypač padidėjo, nes praktiškai kiekviena šalis gali sąveikauti su kitomis vienokia ar kitokia diplomatine forma.
Lietuva, kaip Europos Sąjungos (ES) narė, neturi kitos išeities kaip tik solidarizuotis ir sinchronizuotis su Europa dėl pabėgėlių politikos. Tačiau opozicijos, ypač konservatorių, kritika socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei, jog neva ji neturi jokio plano, kaip priimti ir integruoti pabėgėlius...
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį sudrebino Lietuvos diplomatiją viešai mesdamas kaltinimus neseniai paskirtam Lietuvos ambasadoriui Ukrainoje Mariui Janukoniui esą šis viršijo savo įgaliojimus, kalbėdamas apie Lietuvos vadovų pasiryžimą tiekti ginklus Ukrainai.
Didžiausias Lietuvos užsienio politikos trūkumas 2014 m. – santykiai su Lenkija, mano Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. Pasak jo, smulkios kilusios problemos neleidžia artimiau bendrauti su kaimynine šalimi, o proga išspręsti šias problemas nebuvo pasinaudota.
Vertybės užsienio politikoje yra itin svarbios. Bent jau taip mano dauguma respondentų, dalyvavusių Užsienio reikalų ministerijos ( URM) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliktoje apklausoje.
Nesu socialdemokratinės užsienio politikos tradicijos gerbėjas, ypač kai kalbama apie nuolat nesėkmingai besibaigiančius Lietuvos kairiųjų bandymus versti „naujus santykių su Rusija puslapius“, o politiką Lenkijos atžvilgiu grįsti nuolatiniais pažadais dėl asmenvardžių ir vietovardžių. Tačiau drįstu...
Nors viešojoje erdvėje ir Lietuvos užsienio politikoje vyrauja gan radikali, griežtai „antiputiniška“ dešiniųjų linija, visuomenėje nemaža žmonių grupė palaiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, sako Vytauto Didžiojo universiteto ( VDU) profesorius filosofas Gintautas Mažeikis.
Neseniai DELFI pasirodė Lauryno Kasčiūno ir Vladimiro Laučiaus straipsniai, kupini priekaištų tariamai išglebusiems Vakarams ir jų propaguojam reliatyvizmui. Kaltinimai – labai rimti ir verti išsamesnės diskusijos.
Informacijos karų šaukliai nerimauja, įžvelgia vis daugiau mūšių laukų, ragina tinkamai mobilizuotis. Naujausias pavyzdys – tai apžvalgininko Aleksandro Matonio reakcija į Rusijos televizijos kanalo reportažą, kuriame ekspedicijos „Misija Rusija “ nariai pristatomi kaip turistai, besidomintys antroj...
Socialdemokratams nerūpi Europos politika. Prie tokios išvados veda jų svarstymai apie kandidatus įtakingiausiam Lietuvos politiniam postui Europos Sąjungoje.
Nors šiandien dar neaišku, kas bus išrinktas Lietuvos prezidentu, tačiau jau svarstoma, kaip vienas ar kitas kandidatas mėgintų performuoti valdančiąją koaliciją ir Ministrų kabinetą, koks likimas laukia prezidento skiriamų Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros vadovų. Jau girdi...
Antrosios kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė dvi savaites būsianti kur kas atviresnė, dažniau rodysis eteryje.
Antrosios kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė dvi savaites būsianti kur kas atviresnė, dažniau rodysis eteryje. Šalies vadovė šio trečiadienio vakarą tiesioginėje laidoje „Diagnozė: valdžia“ 20.25 val. atsakinės į ne visada patogius žurnalistės Rasos Tapinienės klausimus.
Vienuose paskutinių kandidatų į prezidentus debatų pareigas einančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei teko išklausyti kritikos dėl pastaruosius penkerius metus vykdytos užsienio politikos.
Akivaizdu, jog 2014-aisiais Lietuvos užsienio politikai teks naujas iššūkis – rasti atsakymus, kaip ne tik kaip neprarasti matomumo ir įgytos struktūrinės galios po pirmininkavimo ES, bet ir kokį geopolitinį vaidmenį Lietuva imsis įgyvendinti?
Balandžio 6-8 d. Vilniaus ES parlamentų pirmininkų konferencijoje nebuvo nė vienos ES valstybės narės ar jo atstovo, kuris kaip nors kitaip negu neigiamai vertintų Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
Lietuvos užsienio politika šiandien yra tapusi ne tik „grynosios“ politikos, ne tik politologijos, o ir mitologijos objektu.
Legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis neslepia palaikantis mintis, kurias LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ išsakė verslininkas Vilius Kaikaris.
Įmonių grupės „Šiaurės vilkas“ savininkas ir vadovas Vilius Kaikaris savo žodžių, išsakytų per LRT televizijos laidą „Dėmesio centre“ neatsižada.
„Jau išgirdome įspėjimus iš Rusijos, kad nebegamintume jų rinkai sūrio, dešros, nekrautume grūdų ir jų produktų“, – teigia verslininkas Vilius Kaikaris.
Mažai rasime Lietuvoje žmonių, kurie pritartų Rusijos veiksmams Ukrainoje, nes pateisinti smurtą, kitos valstybės okupaciją ir aneksiją gali ryžtis tik patys smurtautojai.
