279 straipsnių
Šiandien vis mažiau ūkių augina žirgus. Šis gyvūnas labiau tapęs vienu iš nacionalinio tapatumo simboliu. Išties, žirgininkystės naratyvas Lietuvos istorijoje figūruoja didžiąją dalį šalies kūrimosi laikotarpio, o ypač ryškus bajorijos laikais. Žirgas lietuvių istorijoje, tautosakoje ir, kaip pasako...
Apie Antano Smetonos valdymo laikotarpį Lietuvoje veikiausiai išgirsite įvairių atsiliepimų. Vieni jam priekaištauja dėl 1926-ųjų gruodžio perversmo nutraukus jauną Lietuvos parlamentarizmą. Antri jo epochą vadina stabilumo laikais. Treti kaltina įvedus diktatūrą ir pamynus demokratiją. Ketvirti su ...
Mėnesio pradžioje bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa paskelbė, kad šeši iš dešimties gyventojų nepritaria Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimui šalies vadovu. Tai gluminantis ir nerimą keliantis reiškinys, jis rodo, jog gyventojų dauguma arba nėra susipažinę...
Milijonų ir tūkstančių metų istoriją sustingdžiusios atodangos, smegduobės, mineraliniai vandenys, paukščių migracijos keliai ir gyvūnų buveinės, priešistorinės titnago kasyklos, senovės pilių vietos, pilkapiai, slapti keliai, šventvietės ir stebuklingi paveikslai, savamokslių kūrėjų ansambliai ir i...
Nėra žinių, kada Bareikiai atsirado. Nėra žinių, kada miestas nunyko. Netgi tiksliai iki šiol nežinoma, kur jis buvo: ar Erkšvos kaimo (Skuodo raj.) apylinkėse palei Luobos upę, ar kažkur dabartinės Grūstės (Mažeikių raj.) vietoje. Tačiau faktas, jog jis tikrai egzistavo. Ir tikrai buvo didelis, o p...
Valdovų rūmų muziejus kviečia nepraleisti paskutinės progos nemokamai išvysti Europos meno vertybes: Lvivo regione unikaliu stiliumi sukurtas Baroko skulptūras iš Ukrainos, taip pat Lenkijos ir Lietuvos kronprinco Žygimanto Augusto (1520–1572) vaikiškus šarvus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Viena gražiausių pramogų pasaulio porų, dainininkai Deivis ir Renata Norvilai, nusprendė leistis į netikėtą vasaros nuotykį – jau visai netrukus kartu su savo vaikais jie taps žiūrovų pamėgtos kelionių bei kulinarinių atradimų TV3 laidos „Maisto kelias“ herojais.
Kone visi Alytaus tragedijos liudininkai atsiminimuose minėjo Antano Juozapavičiaus žūtį, nes tai – pagrindinė šio mūšio atminimo dalis. Ir visi – savaip.
Pernai rugpjūtį sukako 100 metų nuo vieno ryškiausių kovotojų už laisvę Juozo Lukšos-Daumanto gimimo. Seimas, įvertindamas legendinio partizano „nuopelnus ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veiklą prasiveržus pro geležinę uždangą, besąlygišką ištikimybę Lietuvai, rezistencijai, kovų ...
Laidoje „Sporto baras“ lankosi žymūs šalies visuomenės veikėjai, tarp kurių – ir sportininkai. Pasikalbėti eteryje su Jonu Nainiu bei Ervinu Kvitkausku sutiko ir Lietuvos sporto istorijoje savo ryškų pėdsaką turintis Eimantas Stanionis.
Alytaus 1919-ųjų vasario 12–15 d. kautynės amžininkams buvo ne tos, kurias norima prisiminti. Skaitant jų prisiminimus neapleidžia jausmas, kad ne viskas išsakyta iki galo, o ir oficialiose, istorikų pateikiamose versijose irgi lyg kažko trūksta. Ypač tas pasijunta jas lyginant su prisiminimais. Bet...
Sovietmečiu kai kas Skuodą pašaipiai vadindavo lietuviškąja Kamčiatka. Bet ne todėl, kad ten būta ugnikalnių. Tiesiog autobusu nuvažiuoti iš Vilniaus į Skuodą prireikdavo 7–8 valandų. Kalbama, jog vienas žymus Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas į pasaulį paleidęs frazę, jog Lietuva prasideda ...
Išgyvenęs 1918-ųjų gruodžio pabaigoje kivirčą su vokiečiais, I pulkas po kelių dienų, jau 1919-ųjų sausio pradžioje, įklimpo į dar vieną, kariškiams negarbingą istoriją. Konkrečiai, į Lietuvos kariuomenės istoriją šis pulkas įėjo ir kaip dalinys, kurio karininkai nušalino savo vadą.
Kaip minėta pasakojime apie Lietuvos kariuomenės sunkumai su raudonąja armija, Kėdainiuose įsikūrę lietuvių savanoriai 1919-ųjų sausio 15-ąją sulaukė Šėtos vikaro Felikso Kapočiaus, atgabenusio miestelį užėmusių raudonarmiečių vadovybės ultimatumą. Kol savanorių vadai rašė atsakymą, Šėtos pusėn buvo...
Generolų būna visokių. Daug generolų garbę ir šlovę laimi atvirame mūšyje. Kiti generolai susiveikia aukštas pareigas, bet praranda garbę nešvariuose tamsiuose reikaluose. Bandysime praskleisti paslapties šydą nuo vieno generolo biografijos, kuris niekšiškai pasielgė su Lietuvos sostine, pats būdama...
„Vasario 7 d. prie Kėdainių pirmą kartą į mūšį stojo ir Lietuvos kariuomenė“, – taip skelbiama visažinės „Vikipedijos“ straipsnyje apie Lietuvos nepriklausomybės kovas. Dar neretai pergalė prie Kėdainių siejama su Povilo Lukšio žūtimi. Ir – viskas. Gal iš dalies šį lakoniškumą galima paaiškinti tuo,...
Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad prieglobstį Lietuvoje gavę baigiamųjų klasių moksleiviai iš Ukrainos galės laikyti brandos egzaminus ir įgyti vidurinį išsilavinimą Lietuvoje. Prašymus laikyti egzaminus jie gali mokyklos vadovui teikti jau dabar.
Lietuvos tikintieji šiuo metu medžiasi už karo draskomą Ukrainą ir jos žmones. Šiemet minėdami Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos penkiasdešimtmetį, prisimename ir pagerbiame ne tik tuos žmones, kurie kovojo su priespauda ir skelbė laisvajam pasauliui žinias apie tikinčiųjų persekiojmus, bet ir tu...
Siekiant palengvinti nuo karo bėgančių ukrainiečių vaikų mokymąsi Lietuvoje, svarstoma į ugdymo procesą įtraukti ir atvykstančius ukrainiečių mokytojus, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius
Šiemet minime 50-ies metų sukaktį nuo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pirmojo numerio pasirodymo. Tačiau Lietuvos istorija – tai persipinusių tikėjimų, kultūrų istorija. Sovietmetis skaudžiai palietė visas tikinčiųjų bendruomenes. Su Evangelikų liuteronų vyskupu Mindaugu Sabučiu kalbamės apie a...
