Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Šiemet prisiminėme Oršos mūšio, įvykusio prieš 500 metų, istorinę karinę pergalę, pasiektą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenių prieš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės armiją. Lietuvos Seimas 2013 m. gruodį priėmė nutarimą „Dėl 2014 metų paskelbimo Oršos mūšio meta...

Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas - paskutinis Lietuvos valdovas palaidotas su pagoniškomis apeigomis - valdė plačias rusėnų stačiatikių žemes. Remdamas savo uošvį Tverės kunigaikštį Algirdas tris kartus žygiavo prieš Maskvą, bet jos nepaėmė.

Savo šalyje jie vadinami bebaimiais patriotais, Rusija juos kaltina nacizmu ir mato, kaip didžiausią grėsmę savo tėvynainiams.

Pirmadienį leidykla „Tyto Alba“ pakvietė į lietuvių autorių 2014-2015 metų rudens ir žiemos knygų kolekcijos pristatymą.Tarp gausybės kūrinių – ir naujausia prezidento Valdo Adamkaus knyga „Pareigos, kurios nesibaigia. Prezidento dienoraščiai“. Nors dar vakar, sekmadienį, V. Adamkus žadėjo dalyvauti...

Nacių propagandistas Josephas Goebbelsas tikriausiai jaustųsi kaip nesubrendęs mokinukas, jeigu pamatytų, ką išdarinėja Kremliaus propagandos mašina.

Europos Parlamento rinkimų batalijos, laimėtojų aiškinimasis, procesų analizavimas bei palyginti taikiai ir ramiai (sic!) praėję rinkimai Ukrainoje kartais sudaro įspūdį, kad Rusijos agresija, naujas Šaltasis karas ir – neduokdie – Trečiojo pasaulinio karo grėsmė kažkur pasitraukė ir nunyko.

Istorinės Lietuvos virtuvės tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Rimvydas Laužikas priminė, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo sukurta ant pagoniškų pagrindų, kas nulėmė tuometinės kultūros atvirumą bei virtuvės skonį.

Atgimimo laikotarpiu ir nepriklausomybės atkūrimo pradžioje džiaugėmės, kad daugiau nebus dviveidiškumo, galvojome, jog atėjo laikas, kai šeimoje ugdomos vertybės bus tokios pačios kaip atgimstančioje tautinėje mokykloje, kurią taip puoselėjo Meilė Lukšienė.

Lietuvoje tampa madinga diskusijas apie tautinę valstybę pradėti ar pabaigti klausimu, ar vis dar norime kurti praeito amžiaus pradžioje gyvavusią uždarą etninę valstybę? Tai kartais netgi primena sovietmetį, kai bolševikai kūrė mitą apie atsilikusią, provincialią, fašistinę tarpukario Lietuvą.

Simonas Daukantas sukūrė tautos projektą, kurio pamatas buvo lietuvių kalba. Vien dėl tos kalbos jis XIX a. pabaigoje „tampa didžiuoju Auszros herojumi“ (1). Tačiau pati Daukanto lietuvių kalba aušrininkams netiko. Net ir amžininkai ją laikė nepaskaitoma: 1846 m. Motiejus Valančius pastebėjo, kad Da...

Prisipažinsiu, pradėjau rašyti straipsnį apie pasitikėjimo savimi ir optimizmo svarbą ekonomikoje, tačiau greitai suvokiau, kad šiandien svarbiausia ne tai. Daugiausia nerimo teikia pastaruoju metu viešojoje erdvėje padažnėję mėginimai įskiepyti mūsų tautai kaltės a priori jausmą arba išjudinti šimt...

Lietuvių ir lenkų santykiai kažkada nebuvo tokie įtempti. Nors valstybės ir tautos priklauso skirtingoms kalbų grupėms, skiriasi jų mentalitetas, kultūra ir visa kita, tačiau amžių glūdumoje būta ir bendrų interesų, žinoma, daugiausiai išreikštų karais, konfliktais su kaimynais, karalių ir kitų didi...

Tai įrodyti yra lygiai taip pat paprasta kaip du kart du ar kad ir reliatyvumo teoriją. Tačiau apie viską nuo pradžios.

Su istoriku, Lenkijos Mokslų akademijos, Ludwiko ir Aleksanderio Birkenmajerių istorijos instituto moksliniu direktoriumi, knygos „Pakraščiai 1832–1864. Švietimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos lietuvių ir rusėnų teritorijose“ autoriumi Leszeku Zasztowtu kalbasi Tomas Kavaliauskas.

Rusijos turistai, kurie prieš kelerius metus dėl pasaulinės ekonomikos krizės ėmė aktyviau lankytis kaimyninėse šalyse, vis dar negali atsižavėti Lietuva, rašo ru.DELFI.lt.

Kodėl politikos filosofas (bent taip save prisistato) prof. Alvydas Jokūbaitis leidžia sau filosofuoti ir jaukti Lietuvos istorinius dalykus ir dar savo tautą vadinti „šalutiniu produktu“?

Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių visi suvokiame kaip dvasininką ir blaivybės sąjūdžio organizatorių, tačiau kodėl jis negalėtų būti vadinamas politiku? Tokį klausimą netiesiogiai iškėlė profesorius Alvydas Jokubaitis, tvirtinantis, kad būtent M. Valančiaus dėka Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK...

Vilniaus miesto savivaldybė atmeta kritiką dėl Seimo fontano puošmenų, kurios vaizduoja Lietuvos teritoriją keturiais skirtingais istoriniais laikotarpiais. Fontano puošyba sulaukė kritikos iš europarlamentaro Vytauto Landsbergio, nesupratę idėjos liko ir kai kurie miestiečiai, mat iš žemėlapių susi...

Kadaise Lietuvoje beveik išnaikintų bebrų šiandien priskaičiuojama virš 40 tūkstančių. Jų galima rasti visose ne pernelyg srauniose, upėse, didesniuose melioracijos kanaluose, tvenkiniuose visoje Lietuvoje. Pro Vilnių tekančią Nerį taip pat pamėgo ne vien baidarininkai, bet ir šie maži kailiniuočiai...

Kai kalbame apie Rusijos įtaką mūsų valstybei, neapsieiname be spekuliacijų ir sąmokslo teorijų. Sunku preciziškai tiksliai pasakyti, kokie procesai nemažoje dalyje svarbiausių sričių yra lemti įtakų iš Rytų, o kokie yra sąlygojami vidinių veiksnių ar kitų dalykų.