Lietuvos bankas

Planuojamas minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas kitais metais turėtų stumtelti ir visų kitų atlyginimus. Tačiau ne visas verslas šiuo metu išgyvena gerus laikus. Išskiriama, kad kai kuriuose sektoriuose atlyginimai ir toliau galės augti dviženkliu tempu, tačiau kitur jie sustos, o galiausiai ...

Sudėtinės palūkanos yra investavimo principas, kuomet gautas uždarbis yra ne išgryninamas, o iškart ar kuo greičiau reinvestuojamas kartu su pradiniu kapitalu. Tai – gana įprasta praktika investuojant ilgesniais laikotarpiais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos bankas nustatė, kad elektroninių pinigų įstaiga „Via Payments“ netinkamai atliko poveikio veiklai analizę, trūkumų turėjo įstaigos veiklos tęstinumo planas ir jo testavimo procesas, taip pat reikalavimų neatitiko reagavimo ir atkūrimo planai. Už tai bendrovei skirta 70 tūkst. Eur bauda.

Lietuvos bankas atliko elektroninių pinigų įstaigos „Verified Payments“ planinį patikrinimą ir nustatė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimų ir trūkumų. Už juos skyrė įspėjimą, baudą ir davė privalomą nurodymą.

Euro zonoje toliau augant palūkanų normoms, analitikai teigia, kad būsto kainos Lietuvoje iš esmės stabilios, tačiau kalbėti apie jų kritimą bent artimiausiu metu prielaidų nėra. Tuo metu Lietuvos banko skelbiamas indeksas rodo kainų augimo lėtėjimą šalies mastu.

Nuo vasario pabaigos, kai Lietuvos bankas pradėjo skelbti bankų ir kredito unijų indėlių palūkanų normas, pakilo ir palūkanos už indėlius, ir terminuotųjų indėlių suma. Pokyčiai rodo, kad kredito įstaigoms didinant palūkanas už indėlius, daugėja norinčiųjų įdarbinti lėšas.

Ryškėjant Lietuvos ekonomikos nuosmukiui, socialdemokratai ragina ruoštis sunkmečiui.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kritikuoja Lietuvos banko pasiūlymą, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų. Pasak jo, toks didinimas prieštarautų Europos Centrinio Banko (ECB) bandymui lėtinti infliaciją, negana to, produktyvumo au...

Trečiadienį Lietuvos bankas paskelbė 2023 m. kovo mėn. pinigų finansų įstaigų (PFĮ) balanso ir palūkanų normų duomenis, kurie rodo, kad Lietuvos rezidentų indėliai kredito įstaigose per mėnesį padidėjo 643,1 mln. Eur, arba 1,7 proc. (metinis augimo tempas buvo 10,9 proc.).

Prieš aštuoniolika metų Lietuvos monetų kalyklos nukaldinta auksinė 500 litų nominalo vienos uncijos moneta, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, tapo sukčių įrankiu. Nustatytas antras atvejis, kai iš Latvijos piliečio įsigyta padirbta auksinė moneta, praneša Lietuvos bankas.

Tam, kad Lietuvos bankas (LB) 2022 m. neuždirbo pelno, didelę įtaką darė didėję vyriausybių vertybinių popierių pajamingumai, tikina LB Bankininkystės tarnybos direktorius Jonas Kanapeckas.

Spaudos konferencijos metu Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta aptars suaktyvėjusias finansinių sukčių atakas prieš gyventojus, pasidalys įžvalgomis ir rekomendacijomis, kaip išvengti sukčių spąstų.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) vyks parlamentinė kontrolė, kurios metu komiteto nariai bei Lietuvos banko (LB) atstovai aptars LB investavimo klausimus.

Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tvirtina, kad 2024 metais pagal Trišalės tarybos nustatytą formulę, minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje turėtų būti keliama 112,84 euro arba 13,4 proc. – nuo 840 iki 952,84 euro, neatskaičius mokesčių.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sutinka su „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės nuomonė, kad neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) formulė turėtų būti peržiūrima.

„Nuo meilės iki neapykantos“ – kokia tiksli mūsų santykio su bankais metafora. Nenuostabu, kad daugelis nudžiugo, išgirdę apie papildomą bankų mokestį. O dar taip gražiai pavadintą solidarumo vardu. Apie šį mokestį neigiamai pasisakė net Europos Centrinis Bankas (ECB), vykdantis komercinių bankų pri...

Lietuvos bankas pritaria daugeliui Finansų ministerijos pasiūlytų mokestinio paketo priemonių, siekiant teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos Lietuvoje. Centrinis bankas taip pat pateikė siūlymus, kaip šias priemones patobulinti ir įsisenėjusias struktūrines šalies mokesči...

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Seimui teikiamas bankų solidarumo mokestis nėra teisingas, tačiau projektas palaikymo Seime sulauks. Anot jos, dėl siūlymo sėkmės abejonių nėra, kadangi jau dabar matomos „pyrago dalybos“.

Už netinkamai saugotas klientų lėšas ir kapitalo reikalavimų pažeidimus UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ skirta 180 tūkst. Eur bauda, nusprendė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas.

Lietuvos ekonomika šiemet nepasieks pernykščio augimo, rodo visos iki šiol pateiktos prognozės, tačiau padaugėjo balsų, pranašaujančių šalies BVP metinį kritimą – pirmąjį per daugelį metų. Dalis ekonomistų pritaria, kad sunku kalbėti apie ūkio augimą vykstant beprecedentei centrinių bankų kovai su i...