Lietuvių kalbos institutas

Eidamas 93-iuosius metus mirė žodynininkas, kalbos kultūros puoselėtojas dr. Antanas Balašaitis, pranešė Lietuvių kalbos institutas (LKI).

„Mažasis ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas“ yra pirmas ir vienintelis Lietuvos ir Ukrainos leksikografijos istorijoje dvikalbis ukrainiečių ir lietuvių kalbų žodynas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvių kalbos institutas pakvietė į diskusiją „Lietuviško identiteto paieškos mene“. Jos metu kartu su meno pasaulio atstovais bandyta išsiaiškinti, ar kūryboje vis dar gyvybinga lietuviškumo tematika, kokia tautinio identiteto įtaka kūrybiškumui, idėjų sklaidai.

Kai kurie klaipėdiečiai nepripažįsta upės pavadinimo Danė ir jį pavartojančius žurnalistus vadina neišmanėliais, nepaisydami to, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija įteisino būtent tokį pagrindinį šios upės pavadinimą. Kiti, priešingai, - Dangės šalininkus vadina sovietmečio atgyvenomis. Kartais...

Jau gana seniai stebiu nemalonias, švelniai tariant, tendencijas, vykstančias mūsų šnekamojoje ir bendrinėje kalboje. Ir kas baisiausia, nepastebiu jokių priekaištų, pasipiktinimų atsakingoms institucijoms už tai, kaip yra darkoma mūsų kalba.

Vilniaus miesto savivaldybė, gegužės 7 d. 16 val., kviečia atvykti prie savivaldybės pastato (Konstitucijos pr. 3) ir paminėti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bei oficialiai atidaryti lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio vardo skverą.

Lietuvių kalba yra ne tik sudėtinga išmokti, bet ir sunki pakelti: jai skirta daugybė sunkiasvorių žodynų, žinynų, kartotekų. Visgi, visi šie svoriai dar prieš 5 metus pradėti perkelti į informacinę sistemą internetinėje erdvėje, o šiemet projekto tęsinyje žadama pridėti dar daugiau naudingų įrankių...

Jei nepradėsime su kompiuteriais kalbėtis lietuvių kalba – sunaikinsime ją. Tokią išvadą padarę šalies mokslininkai ėmėsi svarbios misijos ir sukūrė įrankius, leidžiančius kalbėtis su kompiuteriais lietuviškai. Šiandien kiekvienas gali paprašyti kompiuterio ar telefono padėti susiorientuoti aplinkoj...

Senosios lietuvių literatūros riteriu atsiminimuose Donatas Sauka (1929–2016) pavadino savo mokytoją ir vyresnįjį kolegą Jurgį Lebedį (1913–1970). Vilniaus universitete dėstydamas senąją lietuvių literatūrą, Lebedys įsidėmėdavo gabiausius ir darbščiausius būsimus šios srities darbų tęsėjus, skatinda...

Lietuvių šneka valdomos paslaugos – jau ne tik idėja, bet ir veikianti programinė įranga. Lietuvoje sukurtas projektas LIEPA leidžia ne tik lietuviškai pasikalbėti su kompiuteriu, bet ir gauti papildomų paslaugų, pavyzdžiui, paklausyti, kaip tekstą skaito elektroninis skaitytuvas, jei tuo metu, pavy...

Kovo 11-ąją Vilnius City Operos (VCO) kolektyvas, pristatantis į sovietinių laikų „komunalkę“ perkeltą „Oneginą“, kviečia dar kartą pabandyti atsikratyti nepilnavertiškumo ir gėdos jausmo. Pabandyti prisiminti savo sovietinę vaikystę, paauglystę ir brandų amžių kitaip, išskiriant ne tik blogus, bet ...

Lietuvos mokslo taryba pradeda finansuoti naujus mokslininkų grupių projektus. Iš šeštame konkurse ekspertų geriausiais pripažintų projektų 94 projektams 2015–2018 m. paskirta per 8,4 mln. eurų.

Rūtos Meilutytės paramos ir labdaros fondas gruodžio 21 d. organizuoja šeimų plaukimo estafečių varžybas „Rūtos Meilutytės taurė“. Į jas komandų registracija jau prasidėjo. Apie būsimas varžybas ir šeimų laukiančias staigmenas papasakojo R. Meilutytės labdaros ir paramos fondo direktorė Liudmila Bud...

Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs. Įvairių specialybių mokytojai ir dėstytojai kaip susitarę tvirtina, kad per kelis dešimtmečius jaunimo gebėjimas lietuviškai reikšti mintis, pasakyti esmę, logiškai mąstyti ir, žinoma, be klaidų rašyti, tiesiog akyse sumenko.

Lietuvos mokslų akademija atrinko vienuolika mokslo populiarinimo projektų, kuriems įgyvendinti skirs 374,5 tūkst. litų. Iš viso Lietuvos mokslų akademijos surengtam konkursui įvairios įmonės, įstaigos ir kitos organizacijos pateikė 97 pasiūlymus, kaip populiarinti mokslą pasitelkus audiovizualines ...

Kuo labiau artėja homoseksualų eitynės Vilniuje, tuo labiau viešojoje erdvėje, manau, plinta straipsniai, tyrimai, apklausos apie tai, kaip persekiojamos yra vietinės seksualinės mažumos.

Žurnalistas Andrius Užkalnis, vos prieš metus sugrįžęs iš Didžiosios Britanijos į Tėvynę, žaibiškai čia išpopuliarėjo. Šio autoriaus nežabota drąsa stebina kuklius lietuvius – A. Užkalnis nebijo jų vadinti varguoliais ar runkeliais, atvirai kritikuoja provincialų gyvenimo būdą ir tautiečių valgymo į...